Quantcast
Channel: Renginiai Archives - Voruta
Viewing all 827 articles
Browse latest View live

Didįjį penktadienį – Kryžiaus kelias Alytuje

$
0
0

Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčia

2019 m. balandžio 19 dieną, Didįjį penktadienį, vyks Kryžiaus kelias Alytaus miesto gatvėmis.           

Renginys prasidės 20 val. prie Alytaus Šv. Kazimiero (įgulos) bažnyčios (adresas: Varėnos g. 24a, Alytus). Visi tikintieji maldoje ir susikaupime eis iki miesto centre esančios Šv. Angelų Sargų bažnyčios-parapijos, pabaiga planuojama apie 21.30 val. Tikinčiųjų prašome su savimi turėti: žvakę su gaubtu nuo vėjo arba žibintą. Po Kryžiaus kelio maldininkai autobusu bus parvežti į Šv. Kazimiero bažnyčią.

Tai yra visų Alytaus parapijų bendra malda.

Eikime! Liudykime!

Alytaus Šv. Kazimiero (įgulos) bažnyčios parapijos tikintieji

The post Didįjį penktadienį – Kryžiaus kelias Alytuje appeared first on Voruta.


Susitikime Lietuvos liaudies buities muziejuje švęsti Velykų!

$
0
0

 

Inga LEVICKAITĖ-VAŠKEVIČIENĖ, Lietuvos liaudies buities muziejus

Lietuvos liaudies buities muziejuje Velykų šventė organizuojama nuo 1990 metų. Tai antrąją šv. Velykų dieną vykstantis muziejaus renginys. Šiemet muziejininkai prisiminti senąsias šv. Velykų tradicijas kviečia balandžio 22 dieną, 12 valandą.

Atvykusių anksčiau, jau nuo 10 valandos lauks spalvingai papuoštos muziejaus ekspozicijos. Aukštaitijos sektoriaus Kirdeikių ir Gyvakarų sodybose, Žemaitijos sektoriaus Darbėnų ir Gintališkės sodybose, Dzūkijos sektoriaus Rudaminos sodyboje, Suvalkijos sektoriaus Obelinės sodyboje eksponuojama tradicinių šv. Velykų stalų paroda „Sveiki sulaukę šventų Velykų“. Miestelyje, Sasnavos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje veiks Vilniaus krašto ir tradicinių verbų paroda.

Nuo 12 valandos muziejaus sodybose bus keliamos velykinės linksmybės, kurioms vadovaus folkloro ansambliai: „Verpeta“ (Kaišiadorys), „Liktužė“ (Kaunas), „Alda“ (Kaunas), „Šilas“ (Sargėnai), „Žaisa“ (Kaunas), „Sutaras“ (Vilnius). Prie Žemaitijos sektoriaus Užbradumės pakelės karčiamos vaikus su dovanėlėmis pasitiks Velykė.

Lankytojų lauks daugybė pramogų su margučiais. Bus galima pasimokyti juos marginti vašku ir dažais, ridenti su lazdomis, nešti per rąstą, sužaisti krepšinį ar išbandyti žaidimą, kuris vadinasi „Kiaulė į dvarą“. Drąsiausieji išbandys velykinę kiaušinių ruletę, pasigalynės su margučiais-milžinais.

Muziejininkai kviečia nepamiršti į šventę iš namų įsidėti velykaičių, nes vyks tradicinis jų konkursas. Bus renkami gražiausi marginti vašku, dažyti svogūnų laiškais (batika), skutinėti, puošti netradicine technika, taip pat didžiausias ir mažiausias kiaušiniai.

Miestelyje lankytojai galės nusifotografuoti tarpukario fotoateljė ir gauti nuotrauką. Girkalnio name, pašto punkto ekspozicijoje įsikurs velykinis paštas, kur bus galima išsiųsti šventinį sveikinimo atviruką. Veiks velykinių aitvarų dirbtuvėlės.

14 valandą Žemaitijos sektoriaus Gondingos sodyboje vyks Birštono vienkiemio teatro spektaklis pagal Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės pjesę „Kuprotas oželis“, kuriame pasakojama apie apsukrią motiną, norinčią išleisti savo dukrą už turtingo našlio.

Renginio pabaigoje Miestelyje bus eksponuojama lankytojų margučių paroda, apdovanoti konkursų ir žaidimų nugalėtojai, skraidinami aitvarai.

Susitikime Lietuvos liaudies buities muziejaus Velykų šventėje!

Rimgaudo Žaltausko nuotr.

The post Susitikime Lietuvos liaudies buities muziejuje švęsti Velykų! appeared first on Voruta.

Įteiktos Metų mokytojo premijos

$
0
0

Dariaus Janučio nuotr.

www.voruta.lt

Balandžio 25 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir ministras Algirdas Monkevičius įteikė Metų mokytojų premijas ir diplomus. Šiemet komisija nusprendė skirti šešias, o ne penkias, kaip įprastai, premijas. Laureatais tapo šie mokytojai: Jurgita Kupšytė-Karbauskė, Klaipėdos Vitės progimnazijos matematikos mokytoja metodininkė, Dainius Stasys, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos geografijos mokytojas ekspertas, Rūta Bakūnienė, Vilkaviškio r. Pilviškių „Santakos“ gimnazijos pradinių klasių mokytoja metodininkė, dr. Renata Burbaitė, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos informacinių technologijų vyresnioji mokytoja, Jolanta Žilionienė, Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos chemijos mokytoja ekspertė, ir Nijolė Trinkūnienė, Ignalinos kultūros ir sporto centro Dailės studijos vadovė, neformaliojo vaikų švietimo (dailės) mokytoja ekspertė.

Per šventę taip pat įteikta ir lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premija, kuri gruodį buvo paskirta Londono darželio-mokyklos „Obelėlė“ direktorei, Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisijos pirmininkei Alvijai Černiauskaitei.

Ministras Pirmininkas, sveikindamas laureatus, pabrėžė, kad šiandien pagerbiame geriausius iš geriausiųjų, ir tokį įvertinimą užsitarnauti nėra paprasta. Jis patvirtino, kad švietimas ir mokytojų gerovė išlieka valstybės prioritetai.

„Man norisi nusilenkti visiems tiems mokytojams, kurie šiandien yra čia, taip pat visoje Lietuvoje. Turime 114 mokytojų, kuriems buvo įteiktas Metų mokytojo apdovanojimas, – daug nuostabių, puikių profesionalų. Pastebėjau vieną sėkmės dėsnį – jeigu į mokyklą pasikvieti bent vieną gabų mokytoją, nesvarbu, kokio dalyko, staiga gabūs tampa ir visi mokiniai, jie atgyja, pražysta, ima tobulėti. O mokytojui nieko nėra svarbiau, kaip jo mokinių sėkmė. Tai pati nuostabiausia profesija“, – sveikindamas Metų mokytojus sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Apie premijuotus 2018 metų mokytojus.     

Jurgitai Kupšytei-Karbauskei, Klaipėdos Vitės progimnazijos matematikos mokytojai metodininkei, matematika yra kaip kūryba. Ji ne tik moka sudominti mokinius, paskatina juos dalyvauti olimpiadose ir konkursuose, bet ir sutelkia, uždega kitus mokytojus bendriems projektams. J. Kupšytė-Karbauskė kartu su kitais mokyklos mokytojais rengia integruotas matematikos pamokas ir projektinius darbu su daile, technologijomis, IT, lietuvių, vokiečių kalba, etika, muzika, kūno kultūra ir kt. Pvz., mokytoja inicijavo matematikos ir technologijų projektą „Keturkampiai mūsų aprangoje“: septintokai kūrė modelius ir aksesuarus su keturkampio formos detalėmis, pristatydami keturkampio savybes. Mokytoja savo mokiniams organizuoja edukacinius užsiėmimus muziejuose, veda pamokas kitose netradicinėse erdvėse, organizuoja viktorinas, Pi pyragų dieną, į pamokas pasikviečia su matematika susijusių profesijų atstovų, pvz., iš Klaipėdos jūrų direkcijos, banko ir kt. Mokytoja tobulinasi seminaruose, taip pat ir tarptautiniuose, šiemet irgi pateikė prašymą dalyvauti mokytojų meistriškumo ir lyderystės programoje JAV („Teaching Excellence and Achievement“) ir tapo viena iš 173 pasaulio mokytojų, pakviestų į šią stažuotę.

Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos geografijos mokytojo eksperto Dainiaus Stasio išskirtinumas tas, kad jis, įgijęs tarptautinį žygių vadovų sertifikatą, netradicines pamokas mokiniams organizuoja ne tik Mažeikių rajone, bet visoje Lietuvoje ar už jos ribų, pvz., Gaujos nacionaliniame parke, Kuržemėje ir kt. Atliekant gimnazijos išorinį vertinimą, jo geografijos pamokos įvertintos aukščiausiais balais. Mokytojo Dainiaus mokiniai pasiekia itin gerų rezultatų per egzaminus (pernai jo mokinio valstybinio geografijos egzamino darbas įvertintas 100 balų), taip pat olimpiadose ir konkursuose. D. Stasys yra parengęs įvairių metodinių priemonių geografijos pamokoms, leidinių, veda atviras pamokas, seminarus kolegoms, yra skaitęs pranešimų ir latvių kalba. Mokytojas rengia mokyklų protmūšio užduotis, vertina rajono geografijos mokytojų veiklą jiems siekiant aukštesnės kvalifikacinės kategorijos.

Rūta Bakūnienė, Vilkaviškio r. Pilviškių „Santakos“ gimnazijos pradinių klasių mokytoja, ypač daug dėmesio skiria gamtamoksliniam mokinių ugdymui, tad nenuostabu, jog dvejus metus jos mokiniai laimi pirmojo laipsnio diplomus respublikiniame STEAM mokslų konkurse „Mūsų eksperimentas“. Apskritai jos ugdytiniai ketvirtokai per nacionalinį mokinių pasiekimo patikrinimą pranoksta vidurkį ir nemažai jų pasiekia aukščiausius rezultatus. Mokytoja dalyvauja projekte „Informatika pradiniame ugdyme“, tobulina naujų technologijų, mokinių skaitmeninio ugdymo raštingumo kompetencijas, pernai šia tema stažavosi Olandijoje. Mažieji pilviškiečiai per mokytojos Rūtos pamokas mokosi naudodamiesi interaktyvia lenta, edukacinėmis bitutėmis-robotais, išmaniosiomis pelytėmis, elektroninėmis pratybomis EMA ir pan. Mokytoja yra išleidusi leidinį „Kūrybingumo kompetencijos ugdymas pradinėje mokykloje“, yra sukūrusi savo klasės svetainę, kurioje dalijasi savo sukurta medžiaga su kolegomis, dalyvauja internetinėse paskaitose, rašo straipsnius ir kt. Konkurse „Virtuali kelionė klasėje“ jos parengta metodinė medžiaga patenka tarp geriausiai įvertintų darbų.

Fizikos mokslų daktarė, informatikos vyresnioji mokytoja Renata BurbaitėPanevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje mokinius moko informacinių technologijų, o Kauno technologijos universiteto studentus – algoritmų ir objektinio programavimo. Jos mokiniai sėkmingai dalyvauja informatinio mąstymo, jaunųjų mokslininkų konkursuose, tarptautiniuose robotikos turnyruose Taline ir Rygoje. Praėjusiais mokslo metais jos mokinys pelnė specialųjį prizą už geriausią informatikos darbą ES jaunųjų mokslininkų konkurse. Pernai pavasarį mokytoja programavimo pradmenų kursą 10 klasės mokiniams papildė mikrodaviklių programavimo pradmenimis. Ji aktyvi akademinės ir pedagoginės bendruomenės narė, rengianti pranešimus, dalyvaujanti švietimo kaitos projektuose, IT ir programavimui skirtuose renginiuose, komisijose, keletą metų yra KTU organizuojamų programavimo pamokėlių kuratorė.

Jolanta Žilionienė, Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos chemijos mokytoja ekspertė, mokytoja dirba 24 metus. Daug dėmesio skirdama praktiniam teorinių žinių taikymui, individualizuodama užduotis, patyrusi mokytoja sugeba sudominti mokinius gana sunkiu chemijos mokslu. Nuo 2004 metų ji sistemingai dirba su gamtamoksliniam ugdymui gabiais mokiniais. Jos mokiniai tyrė Černobylio avarijos padarinių įtaką Varėnos miškų grybų, vaistažolių radioaktyvumui ir su savo darbais dalyvavo Jaunųjų mokslininkų konkursuose, o mokinių darbas apie grybų dažų pritaikymą gobelenų restauravimui Helsinkyje vykusiame konkurse pateko tarp geriausiųjų ir jo autorės galėjo dalyvauti mokymuose Europos patentų biure Miunchene. Mokytojos parengti mokiniai įvairiuose konkursuose laurus skina nuolatos ir kasmet. Štai ir šiems mokslo metams prasidėjus Kinijoje įvykusiame Tarptautiniame mokslo ir technologijų inovacijų konkurse paaugliams dviejų varėniškių darbas apie didžiosios ugniažolės ekstraktų poveikį infekcijoms buvo pažymėtas sidabru, o grįžus – ir Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio padėka. Mokytoja J. Žilionienė rajone kasmet organizuoja gabių mokinių ugdymo konferenciją, rengia seminarus mokytojams, projektinį ugdymo metodą yra pristačiusi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio kolegoms.

Ignalinos kultūros ir sporto centro Dailės studijos vadovė, dailės mokytoja ekspertė, dailininkė Nijolė Trinkūnienė meno paslapčių moko mokinius ir suaugusiuosius. Ji kasmet organizuoja savo mokinių personalines kūrybos parodas, tarp jos mokinių – daugybė dailės olimpiados prizininkų, konkursų nugalėtojų, taip pat ir 18 mokinių, pasirinkusių su daile susijusias profesijas. Pernai jaunųjų ignaliniečių darbai buvo eksponuoti Čekijoje, o pavieniai pasklidę po įvairias šalis – Vokietiją, Švediją, Lenkiją, Čekiją. Mokytoja dalyvauja ir organizuoja plenerus, parodas, seminarus dailės mokytojams, kuria metodines priemones, veda atviras pamokas. Yra parengusi formalųjį švietimą papildančias ugdymo programas. Ji dirba ir Ignalinos rajono mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programų vertinimo komisijoje. Mokytoja N. Trinkūnienė ieško netradicinių ugdymo formų netradicinėse erdvėse. Pvz., dalyvaudama tarptautiniame Comenius Regio projekte, parengė metodines rekomendacijas apie skaitymo skatinimą per dailės pamokas. Kartu su mokiniais ištapė Palūšės autobusų stotelę, Mielagėnų globos namų interjerą, taip pat Ignalinos ligoninės patalpą, kad čia lankydamiesi vaikai mažiau bijotų ir jaustųsi jaukiau.

Šiemet iš viso buvo gautos 52 rekomendacijos skirti premiją.

Metų mokytojo premija skiriama mokytojams už praktinės veiklos nuopelnus, aktyvų ir kūrybišką darbą, jų mokinių pasiekimus, pilietiškumo, bendražmogiškų vertybių ugdymą, aktyvų dalyvavimą ne tik mokyklos bendruomenėje, bet ir visuomenėje. Pernai, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, taip pat buvo skirtos 6, o ne 5, kaip įprastai, Metų mokytojo premijos. Vienos premijos dydis – 4 560 eurų.

Apie Lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premijos laureatę. A. Černiauskaitė Vilniaus universitete yra įgijusi tiksliųjų mokslų srities mokytojo kvalifikaciją, vėliau baigusi magistro studijas Londono South Bank universitete. Apsigyvenusi Londone 2007 m. įkūrė darželį-mokyklą „Obelėlė“. Mokyklos veiklą yra įvertinusi ir Jungtinė Karalystė. Mokyklai-darželiui „Obelėlė“ du kartus suteiktas Londono Newham savivaldybės kokybės įvertinimo sertifikatas. A. Černiauskaitė aktyviai dalyvavo steigiant Lietuvybės centrą Alytuje, kurį gali lankyti iš užsienio sugrįžę lietuvių vaikai. Premija teikiama antrą kartą. Šios premijos dydis – 1900 eurų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos

Komunikacijos skyrius

The post Įteiktos Metų mokytojo premijos appeared first on Voruta.

Savaitgalį Palangoje – skambančios Jurginės bei nuotaikingas Atvelykis

$
0
0

www.voruta.lt

Savaitgalį Palangoje skambės liaudiškos melodijos – į pavasarišką kurortą sugužės folkloro kolektyvai iš visos Lietuvos bei visus Palangos gyventojus ir svečius pakvies drauge švęsti Jurgines, o kartu ir Atvelykį.

Tradicija – Jurginės

Jau tapo tradicija, kad Jurginių proga Palangoje suskamba liaudiškos melodijos bei po miestą paskinda tautiniais drabužiais pasidabinę folkloro kolektyvų nariai. Jurginės Palangoje šurmuliuos balandžio 27 – 28 dienomis. Ši pavasario žalumos šventė, pavadinta „Jurgi, paimk raktus“, kurorte vyks jau 29 kartą.

Dvi dienas šurmuliuosiančios Jurginės Palangą pripildys ypač geros, pavasariškos nuotaikos. Į tradicija tapusią šventę sugužės 15 folkloro kolektyvų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Kaišiadorių, Plungės, Mažeikių ir, be abejo – Palangos. Tad Palanga Jurginių savaitgalį skambės nuo folkloro ansamblių pasirodymų, skambančių eitynių su žirgais, šv. Jurgio raktų ieškojimo Birutės parke.

Be kitų renginių, vyks Birutės kalno pagerbimas, ritualinis slibino sunaikinimas (jį – 2 metrų aukščio ir 6,5 metro ilgio smaką – specialiai šiam renginiui iš gamtinių medžiagų vieningai sukūrė Palangos bendruomenė), Žaliasis šventinis bėgimas ir dar daug visai šeimai skirtų pramogų.

Smako sunaikinimas

Šventė prasidės šeštadienį 14.30 val. dainuojančiomis vaikštynėmis J. Basanavičiaus gatvėje bei 15 val. prie generolo J. Žemaičio paminklo vyksiančiomis svečių sutiktuvėmis. Po valandos, 16 val., spalvinga ir daininga Jurginių šventės dalyvių eisena patrauks link Birutės parko. Šias eitynes tradiciškai praturtins ir Salantų skautai su žirgais

Jurginės Birutės parke neįsivaizduojamos be šv. Jurgio raktų ieškojimo – gamtos apsuptyje skambės Jurginių muzika, dainos, bus sukami rateliai. 17.30 val. vyks Birutės kalno pagerbimas.

Dar vienas itin įspūdingas renginys vyks šeštadienio vakarą – 18.30 val. pajūryje ties Birutės kalnu vyks ritualinis smako sunaikinimas. Beje, smaką iš gamtinių medžiagų sukūrė Palangos bendruomenė.

Sekmadienį – Atvelykis

Sekmadienio renginiai prasidės vidurdienį – ant Birutės kalno bus aukojamos šv. Mišios. Po valandos aktyviausieji bus pakviesti sudalyvauti bėgime nuo Naglio kalno iki Birutės kalno.

Didžiausi smagumai sekmadienį prasidės 13.30 val. Birutės parke ties rotonda – čia vyks Jurginių šventės „Jurgi, paimk raktus“ uždarymas, o kartu ir minimas Atvelykis, arba vadinamosios Šeimų Velykėlės.

Susirinkę folkloro kolektyvų nariai bei visi šventės svečiai linksminsis skambant tradicinei liaudiškai muzikai, vyks kūrybinės dirbtuvės, bus organizuojami žaidimai, ridenami margučiai, kepama kiaušinienė. Taip pat vyks duonelių kepimas, lėlių burtai, amuletų gamyba ir instrumentų dirbtuvės. Esant blogam orui, edukacijos persikels į „Kupetą“.

O kad Jurginių bei Atvelykio šventė būtų dar smagesnė, visi kviečiami atsinešti margučių ir atsivesti draugų.

Tradicinė pavasario žalumos šventė „JURGI, PAIMK RAKTUS!“

Balandžio 27 – 28 d. Palangoje


BALANDŽIO 27 d., šeštadienis

14.30 val. Dainuojančios vaikštynės
Ansamblių pasirodymai Vytauto g. ir J. Basanavičiaus g.

15.00 val. Svečių sutiktuvės
Prie gen. J. Žemaičio–Vytauto paminklo

16.00 val. Skambančios eitynės su žirgais
Nuo Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios iki Birutės parko

16.30 val. Šv. Jurgio raktų ieškojimas
Jurginių muzika, dainos, rateliai Birutės parke

17.30 val. Birutės kalno pagerbimas
Dainos ant Birutės kalno

18.30 val. „Jurgi, atrakink žemę!”
Ritualinis slibino sunaikinimas Pajūryje ties Birutės kalnu

BALANDŽIO 28 d., sekmadienis

12.00 val. Šv. Mišios ant Birutės kalno
Šv. Jurgio koplyčioje

13.00 val. Žaliasis šventinis bėgimas
Nuo Naglio kalno iki Birutės kalno
Registracija: http://www.sportpalanga.lt/?fbclid=IwAR1ITKjPE7nFBpoC4zeIYnAZ5grsvrM8hgXAXYl51ebYu8W2oy4jnpzzPNs

13.30 val. Šeimų Velykėlės
Tradicinė muzika, kūrybinės dirbtuvės, žaidimai, margučių ridenimas, kiaušinienės kepimas
* Atsineškite margučių ir kiaušinių sau ir draugui *
Birutės parko rotondoje

Džiaugsimės pavasariu su folkloro ansambliais:
,,Ratilio“, Nalšia“, ,,Poringės“, ,,Labingis“ iš Vilniaus
,,Pulkelis“ iš Panevėžio
,,Linago“ iš Kauno
,,Verpeta“ iš Kaišiadorių
,,Salduvė“ iš Šiaulių
,,Alksna“ ir ,,Alksniukā“ iš Mažeikių
,, Gondinga“ iš Plungės
,,Kuršių ainiai“ iš Klaipėdos
,,Ruzgelė“, ,,Kikilis“, ,,Mėguva“ iš Palangos.

The post Savaitgalį Palangoje – skambančios Jurginės bei nuotaikingas Atvelykis appeared first on Voruta.

Spaudos atgavimo dienai – unikali žurnalistų dovana Vrublevskių Bibliotekai

$
0
0

www.voruta.lt

2019 m. gegužės 7 d. 15 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks renginys, skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Ta proga Lietuvos žurnalistų sąjunga, švenčianti devyniasdešimtmetį, įteiks Bibliotekai dovaną – vienintelį rankraštinės knygos „Linkėjimai šimtmečiui. Autografų kolekcija“ egzempliorių. Sveikinimo žodį tars LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Knygą su žmonių linkėjimais Lietuvos šimtmečiui ir autografais įteiks Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Knygos idėjos iniciatorius režisierius Raimondas Polis, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininko pavaduotojas, daugiau nei per metus – nuo 2018 m. vasario 16 d. iki šių metų kovo 11 d. – surinko beveik šimtą linkėjimų Lietuvai. Tai įvairių žmonių – nuo prezidentės iki bibliotekos darbuotojo – linkėjimai Lietuvos šimtmečiui, patvirtinti parašu. Knygą papildo sąrašas, su įvardytais linkėjimų autoriais.

Švenčiant Lietuvos žurnalistų sąjungos 90-metį, VU Komunikacijos fakulteto prof. Andrius Vaišnys apžvelgs spaudos ir valstybės santykį XX amžiuje. Renginio metu bus pristatyta LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus darbuotojos Aidos Grybienės parengta paroda, skirta Spaudos atgavimo dienai „Cenzūros atspindžiai XX. a. lietuvių periodinėje spaudoje“. Parodoje eksponuojami bibliotekoje saugomi dokumentai, atspindintys cenzūros įtaką XX a. lietuvių periodinei spaudai – 1935 m. žurnalo „Kultūra“ cenzūrinė korektūra ir galutinis išėjęs numeris, cenzūros išbraukyti, išleisti su baltomis dėmėmis uždraustų straipsnių vietoje tarpukario laikraščių numeriai. Sovietinio laikotarpio cenzūros veiklą atspindi Bibliotekos Specialiajame skyriuje (Specfonde) saugotos išeivijos bei užsienio periodinių leidinių iškarpos, kai kurie Specfondo veiklos dokumentai.

Taip pat veiks Spaudos žurnalistų 2018 m. fotografijų konkurso geriausių darbų paroda.

Renginio organizatoriai: Lietuvos žurnalistų sąjunga, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija ir LMA Vrublevskių biblioteka.

The post Spaudos atgavimo dienai – unikali žurnalistų dovana Vrublevskių Bibliotekai appeared first on Voruta.

Palaimintojo Mykolo Giedraičio diena

$
0
0

Palaimintojo Mykolo Giedraičio paveikslas

www.voruta.lt

„Palaimintojo Mykolo Giedraičio diena“ – tai tradicinis Videniškių bažnyčios ir Vienuolyno muziejaus renginys. Šį sykį renginys ypatingas, nes mes su visa Lietuva pasitinkame Naująjį Palaimintąjį.

2018 lapkričio 7 d. popiežiaus Pranciškaus dekretu Vatikanas paskelbė taip vadinamą liaudies Palaimintąjį bažnyčios pripažintu palaimintuoju.

Prieš dvejus metus Lietuva šventė Palaimintojo Teofiliaus Matulionio beatifikaciją.

2019 birželio 22 d. Videniškių Šv. Lauryno bažnyčioje, kuri su Videniškių vienuolynu sudaro bendrą kompleksą, vyks „Palaimintojo Mykolo Giedraičio beatifikacijos Padėkos iškilmė“.

Palaimintąjį Mykolą Giedraitį mes dalinamės su Lenkija, beatifikacijos bylą teikė Lenkijos bažnyčia – todėl pirmosios „Padėkos iškilmės“ bus rengiamos Krokuvoje 2019 birželio 8 d.

Prieš 400 metų kunigaikščių Giedraičių pastatytoje Videniškiųbažnyčioje ir vienuolyne visada buvo puoselėjamas Palaimintojo Mykolo Giedraičio kultas, siekta beatifikacijos.

Kunigaikščių Giedraičių herbas

VatikanNews teigia:„Liturginis palaimintojo Mykolo Giedraičio minėjimas švenčiamas jo mirties dieną, gegužės 4-ąją, Lietuvos ir Lenkijos vyskupijose, kuriose gyvas palaimintojo atminimas, ypač Šv. Morkaus bažnyčioje Krokuvoje, kur ilsisi palaimintojo kūnas, ir vietovėse Lietuvoje, kuriose nuo neatmenamų laikų nenutrūkęs palaimintojo kultas – ypač Giedraičiuose ir Videniškiuose.“ (https://www.vaticannews.va/lt/baznycia/news/2018-11/popiezius-patvirtino-mykola-giedraiti-palaimintuoju.html)

Rosy Giedroyc Videniškių vienuolyno atidaryme kalbasi suses. prof. habil. dr. Adelajda Sielepin CHR, Popiežiaus Jono Pauliaus II universiteto Krokuvoje (UPJPII) Liturgijos teologijos katedros vedėja

2019 m. gegužės 4 d. 10–15 val. Videniškių bažnyčia ir vienuolynas

Programa

Mokslinė konferencija Palaimintojo Mykolo Giedraičio beatifikacijos istorija
10.00–10.10 Konferencijos atidarymas. Molėtų rajono mero Sauliaus Jauneikos sveikinimas
Pranešimai
10.10–10.30 Rosemary Giedroyc (Anglija) „Atrandame Palaimintąjį Mykolą“ („FindingBlessed Mykolas“)
10.30–10.50 Aleksandras Giedraitis (Ukraina) „Giedraičių giminės pėdsakai Ukrainoje“
10.50–12.10 hab. dr. Aldona Prašmantaitė „Giedraičių giminė ir Palaimintojo Mykolo Giedraičio kultas: Videniškių fenomenas“
11.10–11.30 dr. Darius Baronas „Palaimintojo Mykolo Giedraičio kultas Lietuvoje“
11.30–11.50 JerzyGiedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumo valdybos pirmininkas hab. dr. Alvydas Nikžentaitis „Garsios mūsų krašto giminės kaip Lietuvos ir mūsų gimtinės ambasadoriai pasaulyje“
Pertrauka
12.00–13.00 Šv. Mišios minint Palaimintojo Mykolo Giedraičio mirties dieną. Aukoja mons. Kęstutis Kazlauskas, kun. Algirdas Akelaitis, kun. Laurynas Visockas. Dalyvayja Molėtų bažnyčių choras(vadovė Violeta Zutkuvienė). Miko Giedroyc bažnytinę muziką atlieka Živilė Meilūnaitė, Nora Ray (vargonai), Vidas Garliauskas (vokalas)
13.15–13.45 Rimantas Giedraitis „Elegija kunigaikščių Giedraičių giminei“
Dokumentų paroda „Iš Rimanto Giedraičio legitimacijos bylos“
14.00 Sigitos Maslauskaitės tapybos parodos „Šventieji, kankiniai ir herojai“ atidarymas Videniškių vienuolyne

Organizatoriai: Molėtų krašto muziejus, Molėtų dekanatas

Videniškių buvęs atgailos kanauninkų vienuolynas ir Šv. Lauryno bažnyčia

Rėmėjai ir partneriai: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, JerzyGiedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumas

Renginyje dalyvaus kunigaikščių Giedraičių giminės atstovai.

Iš Anglijos atvyks kunigaikščių Giedraičių giminės istorijos tyrinėtojo, mecenato Mykolo Henriko Jono Giedraičio ir RosemaryGiedroyćdukros:

televizijos režisierė MarieRose (Coky) Giedroyć;

aktorė, TV laidų vedėja, pelniusi BAFTA apdovanojimą, MelanieGiedroyć;

Kartu atvyks televizijos režisierius, Melanie vyras, BenMorris;

Beno Morriso teta, vienuolė, s. AngelaMorris;

RosemaryGiedroyć dukterėčia CarolineAstridHopcraft.

Iš Ukrainos atvyks kunigaikščių Giedraičių giminės istorijos tyrinėtojas Aleksandras Giedraitis.

Renginyje dalyvaus Lietuvoje gyvenantys ir savo giminės istoriją puoselėjantys atstovai: Aleksandras Giedraitis, Rimantas Giedraitis, Saulius Žaldokas ir kiti.

 

Vienuolyno freskų salėje

The post Palaimintojo Mykolo Giedraičio diena appeared first on Voruta.

Džeraldas, Patricija ir draugystė menų dūzgėse

$
0
0

Autorės nuotraukos

Zina ČERNOVIENĖ, Zarasų viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė, www.voruta.lt

Draugystė vaikams padeda augti, pažinti, atskleisti save, dalytis patirtimi ir paslaptimis, smagiai leisti laiką. Dažniausiai vaikai gali išvardyti po kelis ar keliolika draugų vardų ir jų draugystės istorijos būna įvairios.

Pasiklausyti istorijos apie žvėrelių draugystę balandžio 25 dieną Zarasų „Lakštingalos“ mokyklos ugdytinius ir vyresniuosius Vaikų literatūros skyriaus lankytojus pakvietė knygų iliustratorė Aušra Kiudulaitė ir rašytojas Marius Marcinkevičius.

Jau ne vieną apdovanojimą pelniusią paveikslėlių knygą „Draugystė ant straublio galo“ pristatydami autoriai grakščiai ir žaismingai, vienas kitą keisdami klausytojams papasakojo pelytės Patricijos ir dramblio Džeraldo draugystės istoriją. Įtikino klausytojus, kad netgi labai skirtingi būdami gyvūnai ir žmonės gali draugauti. Vaikai suskaičiavo savo draugus ir papasakojo ką drauge su jais galima veikti.

Pasiklausę geras emocijas keliančios istorijos, pasigrožėję spalvingais paveikslėliais žaidė žaidimą „Jeigu aš būčiau…“, kurį ypač mėgo Patricija. Ji nuolat klausinėdavo ar Džeraldas būtų jos draugu, jeigu ji būtų kregždute, žuvimi ar laišku. Dramblys atsakydavo, kad prisitaikydamas taptų debesėliu, upe ar pašto ženklu.

Po linksmo žaidimo iliustratorė Aušra Kiudulaitė dalyvius pakvietė į kūrybines dirbtuvėles. Vaikai kūrė vokus-dramblio galvas. Rašė laiškus ir dėjo į vokus, išsiųs draugams.

Renginys – Ignalinos viešosios bibliotekos projekto „Menų dūzgės kūrybingai vaikystei“ dalis, Zarasų viešoji biblioteka projekto partnerė.

Remia Lietuvos kultūros taryba

The post Džeraldas, Patricija ir draugystė menų dūzgėse appeared first on Voruta.

„Gyvybės apdovanojimų“ įteikimo ceremonija

$
0
0

www.voruta.lt

GEGUŽĖS 5 D. (sekmadienį) 15
VAL. LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS SALĖJE (Gedimino pr. 3, Vilnius).

Apdovanojimais siekiama parodyti, kad gyvybės apsauga apima labai
platų veiklų spektrą – rūpinimąsi silpnesniais mūsų visuomenės
nariais, socialiai atsakingo verslo plėtrą, pagalbą suabejojusiems
gyvenimo prasme ir kitus kartais visai kasdieniškus mūsų darbus.
Apdovanojimai kviečia pastebėti gražius darbus aplink mus darančius
žmones, kurie gyvena ne tik dėl savęs, bet ir dėl kito. Tai
galimybė kalbėti apie šviesius, pozityvius dalykus ir nuoširdžiai
ištarti ačiū tiems, kurie tyliai mūsų pasaulį daro gražesnį.

Šių metų renginyje bus įteikti „Gyvybės apdovanojimai“ šiose
srityse:
• Už jaunimo ugdymą atsakingam požiūriui į gyvybę;
• Už šeimos stiprinimą;
• Už profesinį pasiryžimą puoselėti gyvybės kultūrą;
• Už dvasinę ir fizinę pagalbą silpnesniam;
• Už ilgametį indėlį gyvybės kultūros puoselėjimui.

Registracija į renginį: https://forms.gle/9tbNsGMXhvCfJSC48

Šis renginys atviras ir nemokamas. Kviečiame dalyvauti!

Goda Karazijaitė, Gyvybės apdovanojimų koordinatorė

The post „Gyvybės apdovanojimų“ įteikimo ceremonija appeared first on Voruta.


Vilniaus rotušėje – 18-ojo nacionalinio fotografijų konkurso „Lietuvos spaudos fotografija 2019“ nugalėtojų paskelbimo ceremonija

$
0
0

2019 metų gegužės 3 d., Vilniaus rotušė, Nacionalinio fotografijų konkurso „Lietuvos spaudos fotografija 2019″ nugalėtojai – „Auksinio kadro“ laureatai. Justino Stacevičiaus nuotr.

Pirmoje eilėje (iš kairės): Laura Vansevičienė (tema „Kultūra“), Aida Aurelija Garastaitė („Darbas“, tema „Portretas“), Rūta Šaltmerytė (KASP, tema „Kariuomenė“), Inga Dinga (Dronsutavičienė) (tema „Europos metai: 15 metų drauge“).

Antroje eilėje (iš kairės): Jonas Staselis (staselis.lt, tema „Gamta ir jos apsauga“), Saulius Žiūra (ziura.eu, tema „Sportas“), Ramūnas Danisevičius („Lietuvos rytas“, danisevicius.lt, temos: „Reportažas“ ir „Fotopasakojimas“), Domantas Pipas (DELFI.lt, pipas.lt, tema „Naujienos“ ir „Kolegų prizas“), Audrius Solominas (tema „Pramogos“).

www.voruta.lt

Konkurso „Lietuvos spaudos fotografija“ nugalėtojams, šį penktadienį, gegužės 3 d., įteikti „Auksinio kadro“ apdovanojimai. Žurnalistinės fotografijos konkursas pristato svarbiausių praėjusių metų šalies įvykių, aktualijų, asmenybių fotografijas. Įvairios temos atskleidžiančios socialinę, kultūrinę, politinę gyvenimo mozaiką ir susidėlioja į bendrą šalies gyvenimo vaizdą.

Konkursui beveik keturis tūkstančius fotografijų pristatė 111 autorių, jo temos: „Naujienos“, „Gyvenimas“, „Portretas“, „Kultūra“, „Kariuomenė“, „Sportas“, „Pramogos“, „Gamta ir jos apsauga“, „Reportažas“, „Fotopasakojimas“ ir „Europos metai“ .

Jau trečius metus galioja papildytas etikos kodeksas. Konkurso organizatoriai siekia, kad žiūrovus pasiekusių fotografijų vaizdo turinys būtų kuo mažiau apdorotas, todėl šių metų konkurse po nuotraukų apdorojimo kompiuterinėmis programomis patikros atkrito net kelios dešimtys fotografijų, tarp kurių buvo ir temų nugalėtojų. Sugriežtintos ir kasmet pildomos konkurso taisyklės bei aukščiausių pasaulinių standartų laikymasis padeda išlaikyti visuomenės pasitikėjimą, kad konkurso laureatų jai suteikta vizualinė informacija, būdama įdomi ir įkvepianti, taip pat yra patikima.

Šiais metais konkursas atsisakė temos „Spindesys“ ir konkursas, pasak menotyrininkės Sandros Umbrasienės, tapo grynesnis ir gyvenimiškesnis:

„Lyginant šių ir praėjusių metų albumus, vis aktualesnė darosi gyvenimo „duona ir druska“. Šiais metais fotopasakojimo kategorijai Ramūnas Danisevičius pateikia istoriją „Mažas Didelis Žmogus“, o Romualdas Požerskis „Laura – spinduliuojanti tamsa“. Abu autoriai parodo sugebėjimą kūrybiškai ir nuoširdžiai atskleisti neįgalumo temą. Neįgalumo ir kitos humanitarinės, socialinės temos vis drąsiau ir atviriau polemizuojamos.Tačiau menotyrininkės nuomone, daug aktualijų spaudos fotografijoje išlieka šešėlyje ir atsilieka nuo to, kas aktualu ne tik pasaulyje, bet ir mūsų šalyje: „Bet kur gi LGBT temos?Ar toliau apsimetame, kad nieko nėra ir pataikaujame šalies homofobams? Susidaro įspūdis, kad fotografuoti karo ar pasaulinių konfliktų zonas turbūt lengviau, nei papasakoti apie šalia mūsų, Lietuvoje gyvenančius žmones. Migracijos, karo temos yra svarbios, tačiau homofobija, neapykanta kitai rasei, religijai, stoja aukščiau visko, nes tai konfliktų pagrindas“ – pabrėžia menotyrininkė.Panašios nuomonės apie konkurso lokalumą ir komisijos narė Katherine Kay-Mouat: „Sunkiausia turbūt yra fotografuoti scenas, kurios mums visiems geriausiai pažįstamos, – tai mūsų šeima, namai, mūsų šalis. Tačiau manau, kad tai taip pat būna ir pačios geriausios nuotraukos. Kasdienio gyvenimo vaizdai, geros ar blogos naujienos pasakoja mūsų gyvenamo laiko istoriją, dokumentuoja mūsų gyvenimą. Kam keliauti kur nors toli, kai istorija čia pat – jums po ranka.“

Šiemet  konkurse  auksinį kadrą laimėjo 4 moterys fotografės – tai Aida Aurelija Garastaitė („Portretas“), Rūta Šaltmerytė („Kariuomenė“), Laura Vansevičienė („Pramogos“) bei Inga Dinga („Europos metai“). Dauguma jų dalyvauja konkurse ne pirmą kartą, tačiau svarbu pažymėti, jog turinio kokybė kasmet vis geresnė. „Nebūtų reikalo kalbėti apie konkurso dalyvius diferencijuojant juos į lytis, tačiau daug metų šis konkursas buvo vyriška teritorija, mat spaudos fotografų dauguma yra vyrai. Tačiau tai, kokias nuotraukas matome konkurso finale, akivaizdu, kad pokyčiai ryškūs ir verti paminėjimo“ – teigia menotyrininkė S. Umbrasienė.

„Fotografai irgi išsiduoda. Jų aistra fotografuoti liudija, kad jie norėtų viską matyti ir būti visų matomi. Bet nedrįsta – ir todėl fotografuoja kitus. Ypač portretų meistrai. Negi nusileisi iki kokio banalaus selfio. Selfis, kaip žinia, yra daromas ne sau, o tau. Todėl ir turėtų vadintis ne selfis, o telfis arba taufis. Fotografai – portretų meistrai – fotografuoja kitus – sau. Tai ir yra tikrasis selfis: pamatyti save – kituose. Pamatyti save taip, kad kito žmogaus veide atsispindėtų mano charakteris, mano liūdesio šešėlis, mano vienatvės džiaugsmas, mano tuštybės aromatas, mano viltys ir mano meilės ilgesys. Sugebėjimas pamatyti save kito žmogaus akyse. Sugebėjimas pamatyti ir parodyti save kitiems, kituose – argi tai nėra tikroji laimė.“ – prieš paskelbdamas temos „Portretas“ nugalėtoją Vilniaus rotušėje sakė poetas ir filosofas Litauras Degėsys. „Auksiniu kadru“ apdovanojęs Aidą Aureliją Garastaitę, fotografę iš Pasvalio leidinio „Darbas“, L. Degėsys kartu įteikė ir savo kūrybos knygas:poezijos rinktines „Miego gėlės“ ir „Žolynas. Žvėrynas“, romaną „Tavo rytoj buvo vakar“ ir esė rinktinę „Apatiniai gyvenimo drabužiai“.

Konkurso turinys atspindi, kad šiuolaikinė fotožurnalistika susiduria su iššūkiais,kokia yra jos prasmė, misija. Keista, tačiauvis pasitaiko pasvarstymų, ar ji, laisvėjant pateikimo formoms ir būdams, turi išlaikyti griežtus žurnalistikos standartus ir etiką? Dar psichoanalizės pradininkas Sigmundas Freudas yra sakęs: „Dauguma žmonių iš tikrųjų nenori laisvės, nes ji siūlo atsakomybę, o atsakomybė daugumą žmonių gąsdina.“ Šie ir panašaus pobūdžio pamąstymai dar labiau atsispindės ateinančiuose „Lietuvos spaudos fotografija“ konkursuose.

Didžiausią metų reportažą apie popiežių Pranciškų ir auksinį kadrą už jį gavo bene geriausias šalies spaudos ir meninės fotografijos kūrėjas Ramūnas Danisevičius. Ilgai laukto ir visą šalį paveikusio įvykio fotografijos puikiai perteikia atmosferą, tvyrojusią prieš  ir pontifiko vizito metu.

Temos „Naujienos“ „Gyvenimas“, „Diplomatija“ kasmet sudaro įdomiausią, prasmingiausią konkurso sudėtį. „Netrukus tokie jauni talentai kaip Edvard Blaževič, Domantas Umbrasas, Justinas Stacevičius, Lukas Balandis, Domantas Pipas, Elijus Kniežauskas ir daug kitų, pasivys visa galvą už juos aukštesnius konkurso lyderius Ramūną Danisevičių, Saulių Žiūrą. Iki šiol matome daug kokybiško turinio iš vyresnės kartos, tačiau du kartus (2017 ir 2019) laimėjęs „Naujienų“ kategorijoje DELFI fotografas Domantas Pipas yra pavyzdys, ką reiškia jauna energija ir žvitrus protas. Gerai žurnalistinei fotografijai tai labai reikalinga.“– konkurso  pokyčius komentuoja S.Umbrasienė.

Atsižvelgiant į kintantį šiuolaikinį žmogaus ir gamtos santykį, žurnalistinė fotografija dar sunkiai randa prieigą prie to, kas konkrečiai yra gamta XXI amžiaus besiformuojančiai, sąmoningai asmenybei. Konkurso „Gamta ir jos apsauga“ temos  nugalėtojo Jono Staselio nuotrauka yra tarsi nuorodą į dvasingumo, sąmoningo gyvenimo ir sugyvenimo su gamta tendencijas. „Gamtos apsauga, sąmoningumas klimato pokyčiams ir dvasinis santykis su gamta, manoma, kitų metų konkurse turėtų būti dar aktualesnis. Dėl šiais metais vykstančių protestų už klimato apsaugą,didėjančio rūšiavimo ir plastiko vartojimo edukacijos, vis aktualesnio ir globalaus zerowaste (be atliekų) gyvenimo būdo, augančio žemdirbystės, žolininkystės poreikio. Visa tai yra dalis dvasinių gamtos ir pilnavertiško gyvenimo praktikų ir tai turėtų atsispindėti spaudoje“ – teigia S.Umbrasienė.

Antrąjį „Auksinio kadro“ apdovanojimą (pirmasis buvo įteiktas 2004 m. temoje „Pramogos“) atsiimdamas ilgametis Lietuvos spaudos fotografų klubo prezidentas Jonas Staselis pasidžiaugė tarptautinės vertinimo komisijos įvertinimu–prieš dešimtmetį pristabdžius aktyvaus fotožurnalisto karjerą dalis jaunųjų kolegų jau nepamena jo ankstesnių fotografijų. Tęsdamas padėką J. Staselis nustebino susirinkusius pranešdamas, kad nuo rudens planuoja pasitraukti iš Lietuvis spaudos fotografų klubo prezidento pareigų, kuriose, kolegų pasitikėjimo dėka, yra nuo pat Klubo įsteigimo 2001 metų rudenį ir  tęsti asmeninės kūrybinės fotografijos praktiką bei dalintis patirtimis įvairiomis kūrybiškumo vystymo formomis.

Konkursą „Lietuvos spaudos fotografija“ rengia ne pelno organizacija VšĮ Lietuvos spaudos fotografų klubas, vienijantis daugiau kaip pusšimtį Lietuvos spaudos fotografų profesionalų. Konkursas yra atviras visiems Lietuvos žiniasklaidoje dirbantiems ar su ja nuolat bendradarbiaujantiems fotografams.

Vilniaus rotušėje bus eksponuojama konkurso fotografijų paroda, kurią bus aplankyti iki gegužės 31 dienos. Vėliau paroda keliaus po visą Lietuvą.

Konkurso „LIETUVOS SPAUDOS FOTOGRAFIJA 2019“ nugalėtojai

Tema: „Naujienos“, rėmėjas: Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

Domantas Pipas, DELFI.lt, pipas.lt

Tema: „Gyvenimas“

Matas Baranauskas, fotomatas.lt

Tema: „Portretas“

Aida Aurelija Garastaitė, „Darbas“

Tema: „Europos metai: 15 metų drauge“, rėmėjas: Europos Komisija

Inga Dinga (Dronsutavičienė)

Tema: „Kultūra“, rėmėjas: UAB „Taurakalnis“

Laura Vansevičienė

Tema: „Kariuomenė“, rėmėjas: Krašto apsaugos ministerija

Rūta Šaltmerytė

Tema: „Sportas“, rėmėjas: UAB „Foto 123“

Saulius Žiūra, ziura.eu

Tema: „Pramogos“, rėmėjas: viešbutis „Amberton“

Audrius Solominas

Tema: „Gamta ir jos apsauga“, rėmėjas: UAB „InterRao Lietuva“

Jonas Staselis, staselis.lt

Tema: „Reportažas“

Ramūnas Danisevičius, „Lietuvos rytas“, danisevicius.lt

Tema: „Fotopasakojimas“, rėmėjas: Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija

Ramūnas Danisevičius, „Lietuvos rytas“, danisevicius.lt

„Kolegų prizas“, rėmėjas advokatas Gintautas Bartkus

Domantas Pipas, DELFI.lt, pipas.lt

The post Vilniaus rotušėje – 18-ojo nacionalinio fotografijų konkurso „Lietuvos spaudos fotografija 2019“ nugalėtojų paskelbimo ceremonija appeared first on Voruta.

Čikagoje atidengtas paminklas Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui

$
0
0

Atidengtas paminklas Čikagoje A. Ramanauskui-Vanagui. urm.lt nuotr.

www.voruta.lt

Gegužės 4 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dalyvavo paminklo Adolfui Ramanauskui-Vanagui, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadui ir su okupacija kovojusios Valstybės vadovui, atidengimo iškilmėse Čikagoje. Ceremonijoje taip pat dalyvavo A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė ir jo anūkė Inga Jancevičienė.

„Šiandien ypatinga diena. Pačioje lietuvybės JAV širdyje – Lemonte, Pasaulio lietuvių centre,  stovės paminklas mūsų tautos didvyriui Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Ši vieta lietuviams išskirtinė ir  čia deramai bus puoselėjamas A. Ramanausko-Vanago atminimas, didvyrio istorija bus perduodama iš kartos į kartą, liudydama heroizmą, meilę ir ištikimybę Tėvynei Lietuvai“, – sakė ministras.

Paminklo idėja įgyvendinta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Užsienio reikalų ministerijos ir JAV lietuvių bendruomenės bendromis pastangomis. Paminklo autorius – skulptorius Jonas Jagėla.

Kompoziciją sudaro kovotojų už Lietuvos laisvę ženklas: vertikali ir dvi horizontalios lygiagretės, transformuotos į šakoto ąžuolo įvaizdį. Taip siekiama pabrėžti, kad 10 metų miškas buvo Lietuvos partizanų namai, o ąžuolas yra lietuvių tautos stiprybės ir nenugalimumo simbolis, plačiai naudotas partizaninio karo metu. Apatinėje paminklo dalyje – tekstas lietuvių ir anglų kalbomis, virš teksto iškaltas Vytis – Lietuvos valstybės herbas.

The post Čikagoje atidengtas paminklas Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui appeared first on Voruta.

Prof. Liudas Mažylis: „Labai aiškiai nuo pat pradžių supratau, kad dabartinė Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo vieta yra susijusi su vokiškąja kryptimi“

$
0
0

Autorės nuotr.

Inesa DUMBRAVIENĖ, Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene, www.voruta.lt

Nors dangus buvo apsiniaukęs ir lijo lietus, tačiau su nekantrumu ir dideliu smalsumu visi laukė profesoriaus Liudo Mažylio, Vasario 16-osios akto atradėjo.

Pagal išsilavinimą L. Mažylis chemikas, prieš dvidešimt metų ėmęs dėstyti politikos mokslus Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Profesorius azartiškas kolekcionierius, renkantis senovinius atvirukus, pašto ženklus, knygas, su Sąjūdžiu Kaune susijusias skrajutes, skelbimus. Labai džiugu, kad svečias Zarasų viešajai bibliotekai iš savo privačios kolekcijos padovanojo tris carinius 1896 m, 1900 m. ir 1910 m. Zarasų antspaudus.

Nuoširdus ir atkaklus prof. L. Mažylis gausiai susirinkusiai auditorijai priminė istorinius faktus apie 1918 m. vykusius įvykius, papasakojo apie Lietuvos Tarybos signatarus bei aplinkybes, kuriomis Vasario 16-osios dokumentas atsirado prieš jo akis 2017 m. kovo 29 d. politiniame archyve Berlyne. „Įdomumas slypi tame, kad jis ten ir turėjo būti, nes dvidešimt pasirašiusių signatarų  išsiuntė vieną egzempliorių į Berlyną. Didesnė paslaptis, kaip jis sugebėjo 99 metus nuo mūsų „slapstytis“ ir atsirasti Lietuvos šimtmečiui artėjant. Dabar labai smalsu, kur galėtų būti kitas egzempliorius?“, – juokavo kolekcionierius.

L.Mažylis kalbėjo, kad minčių apie akto paieškas jam kilo 2014 m., po to, kai sugalvojo Pirmojo pasaulinio karo šimtmečio proga eksponuoti šūsnį atvirukų, laiškų iš senelio archyvo. Juolab artėjo svarbi data Lietuvai, buvo paskelbta vieša žinia apie dingusio akto radybas. „Labai aiškiai nuo pat pradžių supratau, kad dabartinė Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo vieta yra susijusi su vokiškąja kryptimi, todėl ir kreipiausi į Vokietijos valstybės archyvą. Ten maloniai nustebino nukreipdami į Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos politinį archyvą. Labai pasisekė, kad visi dokumentai, visos bylos buvo sudėtos chronologiškai, laikotarpiais, todėl buvo galima iš karto ieškoti 1918 m. vasario mėn. Tokiu būdu šiame kontekste pirmiausia atsirado vokiškasis variantas su visais dvidešimties signatarų parašais. Iš karto truputį nusiminiau, kad nepavyko rasti. Raminau save. Tačiau po dvidešimties minučių Liudo Mažylio akys pamatė originalą“, – dalijosi prisiminimais svečias. Taip pat kartu buvo rastas 1917 m. gruodžio 11 d. ranka rašytas vokiškas Lietuvos Tarybos Akto egzempliorius su devyniolika parašų, kuriame nėra signataro Prano Dovydaičio parašo.

Net ir dabar, praėjus keleriems metams nuo dokumento radimo, profesoriui dalijantis prisiminimais, nuo jo veido nedingsta džiaugsmas ir šypsena. „Įsivaizduokit, koks jausmas mane apėmė radus Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą, koks jausmas užlieja, kaip tave Vilniaus oro uoste sutinka svarbūs šalies vadovai, draugai ir bičiuliai, o Kauno Žalgirio arenoje, vykstant rungtynių minutės pertraukėlei,  15 tūkstančių žmonių skanduoja „ačiū“, – kalbėjo profesorius.

Jau antrus metus aktas yra eksponuojamas Vilniuje, Signatarų namuose. Galimybė, kad dokumentas bus atvežtas į Zarasus, profesoriaus teigimu, menka, tačiau kad būtų atgabentas į Kauną, bent trumpam – sieks!

Susitikimas su Vasario 16-osios akto atradėju prabėgo akimirksniu. Svečias klausinėjo auditorijos bei pats mielai atsakinėjo į užduodamus klausimus, fotografavosi ir dalino autografą.

L.Mažylis kalbėjo, kad 1918 m. vasario 16 d. buvo padaryta vienintelė nuotrauka, kurioje įsiamžino dvidešimt Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų. Mielas šio straipsnio skaitytojau, kas yra nuotraukos dvidešimt pirmas veikėjas?

The post Prof. Liudas Mažylis: „Labai aiškiai nuo pat pradžių supratau, kad dabartinė Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo vieta yra susijusi su vokiškąja kryptimi“ appeared first on Voruta.

Lietuvos totorių istorinės ir kultūrinės sąsajos su Krymu

$
0
0

www.voruta.lt

2019 m. gegužės 15 d. 16 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, viešą paskaitą „Lietuvos totorių istorinės ir kultūrinės sąsajos su Krymu“ skaitys doc. dr. Galina Miškinienė. Susitikimo metu bus pristatyta bibliotekoje eksponuojama paroda „Krymo totoriai fotografijose“ (XX a. pr.), skirta Krymo liaudies respublikos 100-osioms metinėms.

Doc. dr. G. Miškinienė paskaitoje atskleis Lietuvos totorių kultūros ištakas Kryme. Temai aptarti remiamasi tarpukario laikotarpio (1920–1939) straipsniais ir kita informacija.

Apgyvendintų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje totorių istorija – ilgesnė nei 600 metų. Manoma, kad jau per pirmuosius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų susidūrimus su Aukso Orda (1238–1239) šiek tiek totorių būrių galėjo likti LDK teritorijoje. Tačiau kryptingas totorių kaip sąjungininkų arba samdinių apgyvendinimas prasidėjo XIV amžiuje.

Per visus tuos šimtmečius totoriai neprarado ryšių su savo istorine tėvyne. Iš istorinių šaltinių sužinome apie Lietuvos totorių keliones į Stambulą, Meką. Taip pat totoriai vykdavo į Krymą, Kazanę ir iš ten parsiveždavo jiems labai svarbios religinės literatūros (Koranų, chamailų ir pan.). Lietuvos totorių kultūrinis gyvenimas labai pagyvėjo tarpukariu (1920–1939). Susikūrusios naujos organizacijos siekė palaikyti draugiškus ryšius su tėvynainiais Rumunijoje, Turkijoje. Tačiau sunkiai pasiekiami tapo Krymo bei Kazanės totoriai. Nepaisant to, tokių žurnalų kaip „Musulmonų gyvenimas“ (1932–1939, T. I–VI), „Islamo apžvalga“ (1930–1937) ir „Totorių metraštis“ (1932, 1935, 1938, t. I–III) puslapiuose nuolat pasirodydavo straipsnių arba informacijos apie tėvynainius, gyvenančius Sovietų Rusijoje. Straipsniai apie tokius intelektualus kaip Ismailas Gasprinskis, Čelebi Džihanas arba apie politinį lyderį Džaferą Seidametą buvo siekiama įkvėpti Lietuvos totorius, paskatinti jų atgimimą.

Paroda „Krymo totoriai fotografijose“ (XX a. pr.), kurios nuotraukos priklauso privačiai Nizami Ibraimovo kolekcijai, bus eksponuojama iki birželio 7 d.

LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius

The post Lietuvos totorių istorinės ir kultūrinės sąsajos su Krymu appeared first on Voruta.

2019 metų Kalbos premija skirta Punsko lietuvių Kovo 11-osios licėjui

$
0
0

Punsko lietuvių Kovo 11-osios licėjus. licejus.eu nuotr.

www.voruta.lt

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, minėdama Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Signatarų namuose surengė tradicinius Spaudos pusryčius, kurių metu buvo paskelbtas kasmetinės Kalbos premijos laureatas. Už lietuvių kultūros plėtrai ir visuomenės pažangai svarbių lituanistikos projektų įgyvendinimą, rūpinimąsi lituanistiniu paveldu ir jo sklaida bei aktyvią lituanistinę veiklą užsienyje  2019 metų Kalbos premija skirta Punsko lietuvių Kovo 11-osios licėjui.

Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

Lietuviškas licėjus Punske veikia nuo 1956 metų. Tai išskirtinė mokymo įstaiga, nes jos istorijoje atsispindi ir dabartinės Lenkijos lietuvių bendruomenės istorija. Nuo pat mokyklos įkūrimo licėjaus bendruomenė tapo Lenkijos lietuvių bendruomenės visuomeninės veiklos branduoliu. Licėjaus mokiniai ir mokytojai aktyviai dalyvauja lietuvių kultūros namų veikloje, rašo straipsnius leidiniui „Aušra“ bei žinių portalui www.punskas.pl, renka tautosaką, vaidina, rengia šventes. Kovo 11-osios licėjus Punske nuosekliai vykdo savo misiją – puoselėja lietuvių kalbą, rūpinasi bendruomenės tautine tapatybe, ryšių su Lietuva ir užsienyje gyvenančiais lietuviais palaikymu.

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė ypač pasidžiaugė, kad 2019 metais, minint Pasaulio lietuvių metus, Kalbos premija skirta lietuvybės židiniui kaimyninėje valstybėje.

Tradiciniai Spaudos pusryčiai rengiami jau 16-ąjį kartą. Šiais metais renginio metu pranešimą apie grožinių kūrinių vertimo subtilybes skaitė ypatinga viešnia – Vilniaus universiteto docentė, Kristijono Donelaičio „Metų“, Antano Baranausko „Anykščių šilelio“ ir kitų lietuvių autorių kūrinių vertėja į ispanų kalbą Karmen Karo Dugo (Carmen Caro Dugo). Susirinkusiuosius taip pat pasveikino kultūros ministras dr. Mindaugas Kvietkauskas, skambėjo solisčių Aušra Liutkutės, Gabija Kušleikaitės ir koncertmeisterės Astos Kvasytės atliekami lietuvių autorių muzikiniai kūriniai.

Žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės (1873–1945) atminimą įamžinanti Kalbos premija skiriama už reikšmingą, neatlygintinai atliekamą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizacijoms ar institucijoms.

Kalbos premija bus įteikta gruodžio 9 d. Valdovų rūmuose vyksiančiame iškilmingame renginyje „Kalbos vakaras“.

 

The post 2019 metų Kalbos premija skirta Punsko lietuvių Kovo 11-osios licėjui appeared first on Voruta.

Krašto apsaugos vadovybė ir kariai pagerbė Antrojo pasaulinio karo aukų atminimą

$
0
0

Nuotraukų autorė – Giedrė Maksimovicz (KAM)

www.voruta.lt

Gegužės 8 d. Lietuvos krašto apsaugos sistemos vadovybė ir kariai dalyvavo Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 74-ųjų metinių minėjimo renginiuose.

Karo aukų atminimo pagerbimo ceremonijoje krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas ir Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vadas brg. gen. Gintautas Zenkevičius kartu su Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariais padėjo gėlių Panerių memoriale, Antakalnio ir Vilniaus Vingio karių kapinėse.

Antakalnio kapinėse taip pat padėtos gėlės ir prie Laisvės gynėjų memorialo bei koplytstulpio Lietuvos kariams, žuvusiems svetimose kariuomenėse atminti.

Antrojo pasaulinio karo aukų atminimas šią dieną pagerbtas ir kituose Lietuvos miestuose.

Antrojo pasaulinio karo pabaiga Europoje minima gegužės 8 d., pažymint 1945 m. gegužės 8 d. Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą.

The post Krašto apsaugos vadovybė ir kariai pagerbė Antrojo pasaulinio karo aukų atminimą appeared first on Voruta.

ARS VIA aukcione – nuo Grafo B.H. Tiškevičiaus iki Šarūno Saukos

$
0
0

1937 m. Europos krepšinio čempiono apdovanojimas. Organizatorių nuotr.

www.voruta.lt

Š. m. gegužės mėn. 23 d. (ketvirtadienį) Vilniaus dailės akademijos Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje ,,Židinys” (Dominikonų g. 15, Vilnius) įvyks 9-asis ARS VIA meno ir kolekcinių vertybių aukcionas.

9-ajame ARS VIA aukcione bus pristatomos 235 meno ir kolekcinių vertybių pozicijos (lotai). Aukciono kolekcijos kūriniai pagal temas šį kartą suskirstyti į 8 skyrius. „Gražioji Lietuva“, „Modernioji ir šiuolaikinė dailė“, „Senosios knygos“, „Vilniaus dailės akademija“, „Lietuvos fotografija“, „Istorinė grafika, dokumentai ir rankraščiai“, „Įvairenybės“, o taip pat „Grafų Tiškevičių relikvijos“.

Adomas Varnas. Beržynėlis

ARS VIA aukciono skyriuje „Gražioji Lietuva“ pristatomi mūsų šalies vaizdai tokių dailininkų kaip Jonas Buračas, Adomas Galdikas, Antanas Rūkštelė, Kazys Šimonis ir kt. kūryboje. Šioje rubrikoje galima matyti nepelnytai užmiršto, Peterburgo akademijos auklėtinio Zigmo Petravičiaus (1862 – 1955) tapybos darbą „Šienapjūtė“, taip pat jaukumu užburiantį dailininko Adomo Varno (1879 – 1979) kūrinį „Beržynėlis“ (1926 m.). Pirmą kartą aukcione pristatomi net keturi tapytojo, restauratoriaus Juozo Algirdo Pilipavičiaus sukurti tėviškės peizažai. Upės, miškai, sodybos, žaliuojančios pievos ir nuo sniego baltuojantys toliai – šiame skyriuje atsiveria įdomi ir įvairiapusė Lietuvos kraštovaizdžio panorama.

Theo Tobiasse De Babylone a Manhattan

Aukciono rubrikoje „Modernioji ir šiuolaikinė dailė“ – pirmą kartą Lietuvos aukcionų istorijoje pristatomas dailininko litvako Theo Tobiasse (1927 – 2012) tapybos darbas. Ekspresionistiniai su primityvizmo bei siurrealizmo elementais T. Tobiasso darbai išsiskiria daugiasluoksnėmis kompozicijomis ir skambiais spalviniais deriniais. Šias dailininko kūrybos ypatybes puikiai atspindi ir aukcione pristatomas jo tapybos kūrinys „De Babylone à Manhattan“ (1968 m.). Theo Tobiasse kūriniai nuolat sutinkami didžiausiuose pasaulio aukcionuose, tokiuose kaip Bonhams, Sotheby‘s, Christie‘s. Rubrikoje galima pamatyti ir dailininko Šarūno Saukos (g. 1958) darbą „Sentimentalus peizažas“, dailininko Arvydo Šaltenio (g. 1944), poetui ir dvasininkui Antanui Strazdui (Strazdeliui) dedikuotą kūrinį „Vakaras Kamajuose (Kamajų aikštė)“. Skyrių puošia ir Vokietijoje išgarsėjusio, konceptualiojo meno keliu pasukusio Tado Burbos (g. 1939) „Opartinė kompozicija“ bei Niujorko meno pasaulį pažinusių ir jame kūrusių – Elenos Urbaitytės – Urbaitis (1922 – 2006) ir Audriaus Naujokaičio (1961–2012) darbai. Šią rubriką, o kartu ir visą aukciono kolekciją puošia bei praturtina ir tokių dailininkų, kaip Vytautas Kašuba, Mykolas Povilas Vilutis, Algis Skačkauskas, Vytautas Ignas, Romas Viesulas ir kt. kūryba.
Tikime, jog neliks nuvilti ir senųjų spaudinių gerbėjai. Aukciono skyriuje „Senosios knygos“ pristatomas Lietuvą visame pasaulyje garsinusio LDK karo inžinieriaus Adomo Freitago veikalas „Karo architektūra“ (Leidenas, 1635 m. ) su puikiomis graviūromis, vaizduojančiomis bastionines pilis ir jų statybą. Viena iš tokių pilių Lietuvoje – Biržuose esanti Radvilų pilis, atstatyta prižiūrint pačiam šios knygos autoriui. Jau tapo gražia tradicija, jog aukcione pristatomi lotai, susiję su Lietuvos valstybei reikšmingais jubiliejais. 2018 metai Lietuvoje buvo paskelbti Simano Daukanto metais. Šiuo metu Valdovų rūmuose veikia paroda, skirta šiai iškiliai XIX a. Lietuvos asmenybei, o aukcione ARS VIA pristatoma iliustruota „Naudinga bičių knygelė“ (1848 m.) – pirmoji lietuvišką knyga apie bites (antroji laida), parengta paties S. Daukanto. Knygų kolekcininkus turėtų sudominti ir atskira potemė „Avangardas“, kurioje dėmesį traukia žymių tarpukario Lietuvos dailininkų meniškai apipavidalinti leidiniai. Tarp jų išsiskiria avangardinės literatūros kūrėjų futuristų žurnalo „Keturi vėjai“ pirmasis numeris (1924 m.). Senosioms knygoms skirtame skyriuje lauks ir ypač retas spaudinys – Mažojoje Lietuvoje naudotos „Burtikės“, t.y. 100 numeruotų kortelių rinkinys (pilnas komplektas!) su sentencijomis iš Biblijos ir giesmelių posmais.

Šarūnas Sauka. Sentimentalus peizažas

Be minėtų kūrinių bei kolekcinių vertybių aukcione lauks ir Juozapo Čechavičiaus, Jano Bulhako fotografijos. Taip pat pirmą kartą aukcione atskiras skyrius dedikuojamas vertybėms, susijusioms su grafų Tiškevičių gimine . Jame pristatomos ir pirmojo Lietuvos fotomenininko ir grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus XIX a. pab. sukurtos nuotraukos, Eustachijaus Tiškevičiaus rankraštis, litografija vaizduojanti Tiškevičių dvaro rūmus ir kt.
Skyriuje „Įvairenybės“ kaip visuomet lauks elegantiški porceliano, stiklo ir sidabro dirbiniai. Itin įdomi ir didelė retenybė, rubrikoje pristatomas 1937 m. Europos krepšinio čempiono apdovanojimas – šveicariškas kišeninis laikrodis „Paul Buhré“.
Įdomiais ir netikėtais sprendimais bei temų įvairove kaip visuomet išsiskiria rubrikoje „Vilniaus dailės akademija“ pristatoma I – IV kursų Vilniaus dailės akademijos auklėtinių kūryba.

 

The post ARS VIA aukcione – nuo Grafo B.H. Tiškevičiaus iki Šarūno Saukos appeared first on Voruta.


Rietave pagerbtas kunigaikštis Mykolas Oginskis

$
0
0

Renginio dalyviai prie Oginskių koplyčios-mauzoliejaus. Renginio organizatorių nuotr.

Audronė GEČIENĖ, Vytas RUTKAUSKAS, Rietavas, www.voruta.lt

2019 m. balandžio 25 d. sukako 170 metų, kai gimė žymus filantropas, mecenatas Plungės dvaro valdų savininkas kunigaikštis Mykolas Mikalojus Severinas Markas Oginskis (1849 04 25-1902 03 24). Jis yra paskutinio Rietavo dvaro savininko Bogdano Pranciškaus Juozapo Mykolo Oginskio (1848 02 10 – 1909 04 08) jaunesnysis brolis. Broliai labai gerai sutarė, todėl, kai vyresnis iš jų Bogdanas paveldėjo Rietavo dvarą, jaunesnysis Mykolas nusipirko Plungės dvarą, kad galėtų ir toliau artimai bendrauti.

Jubiliejinės sukakties proga Plungėje Mykolo Oginskio statytuose rūmuose įsikūręs Žemaičių dailės muziejus inicijavo šios iškilios asmenybės pagerbimą. Gimtadienio išvakarėse Plungės ir Rietavo bažnyčiose už Oginskių giminę buvo aukotos Šventos Mišios. Joms pasibaigus, Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus Alvido Bakanausko ir Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios dekano Vytauto Gedvainio vadovaujama delegacija atvyko į Rietavą. Čia, prie Aušros vartų koplyčios – Oginskių mauzoliejaus, kuriame ilsisi kunigaikščių Oginskių giminės paskutinių atstovų – brolių Mykolo, Bogdano ir jų motinos Olgos Oginskienės palaikai, svečius pasitiko nemažas būrys Rietavo visuomenės atstovų: Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus, Rietavo kultūros centro, Rietavo Irenėjaus Oginskio viešosios bibliotekos darbuotojai, Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos, Lauryno Ivinskio gimnazijos mokytojai ir moksleiviai, kiti Oginskių kultūros paveldo puoselėtojai.

Sveikindamas susirinkusius Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas pasidžiaugė Plungės muziejininkų siūlymu drauge paminėti Mykolo Oginskio gimtadienio sukaktį, kaip dar vienu prasmingu bendradarbiavimo pavyzdžiu. Tylos minute ir fanfaromis pagerbus Mykolo Oginskio atminimą, žodį tarė Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas. Jis, be visa kita, pasiūlė sutelkti Plungės ir Rietavo savivaldybių pastangas Oginskių koplyčios-mauzoliejaus ir jo teritorijos reprezentatyviam sutvarkymui, primindamas, kad būtent Oginskių dėka ir Plungė, ir Rietavas šiandieną didžiuojasi ne tik istoriniu paveldu, bet ir atgimstančiomis kultūrinio gyvenimo tradicijomis. Prie buvusio koplyčios altoriaus svečiams padėjus puokštę gėlių ir uždegus žvakes, šias mintis pratęsė ir Rietavo savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Lidija Rėkašienė. Ji akcentavo Bogdano ir Mykolo Oginskių tėvo Irenėjaus Oginskio, kaip daugelio inovacijų Rietave pradininko vaidmenį šio krašto suklestėjimui. Padėjus puokštę gėlių prie šios iškilios asmenybės paminklinio obelisko, V. Rutkauskas priminė, kad I. Oginskio mirtį ir amžino poilsio vietą iki šių dienų gaubia legendomis apipintos paslaptys. Visos jos susietos su 1863 m. sukilimo istorija…

Pasidalijęs mintimis apie aristokratiškos savimonės reikšmę naujosios kartos ugdymui, Rietavo Šv. Mykolo arkangelo bažnyčios kunigas Česlovas Degutis visus pakvietė bendrai maldai. Jai pasibaigus 5 kartus nuskambėjęs koplyčios varpinės varpas dar kartą priminė, kad nuo 1763 m. su šio krašto istorija pusantro šimto metų buvo susietos penkios Oginskių kartos.

Tardamas baigiamąjį renginio žodį, A. Bakanauskas pakvietė jo dalyvius M. Oginskio 170-ųjų metinių minėjimą pratęsti Plungėje Žemaičių dailės muziejaus rūmuose. Čia laukė puikus Plungės M. Oginskio meno mokyklos jaunųjų atlikėjų koncertas, muziejaus direktoriaus pavaduotojos dr. Jolantos Skurdauskienės pranešimas ir … Oginskių virtuvės kulinarinių patiekalų
degustavimas.

The post Rietave pagerbtas kunigaikštis Mykolas Oginskis appeared first on Voruta.

LRT galerijoje įvyks ekspedicijos „Nuo Baltijos iki Bengalijos“ įspūdingiausių nuotraukų parodos atidarymas

$
0
0

www.voruta.lt

Pirmadienį, gegužės 13 d. 14.30 val. LRT galerijoje (S. Konarskio 49, Vilnius) įvyks ekspedicijos „Nuo Baltijos iki Bengalijos“ įspūdingiausių nuotraukų parodos atidarymas.

Ekspedicijos dalyviai Rimas Bružas ir Aurimas Mockus išskleis trispalvę, kurioje – 15-oje šalių aplankytų lietuvių parašai. Taip pat pristatys dvivietį motociklą, kuriuo kartu įveikė 15 tūkst. kilometrų.

Maloniai kviečiame prisijungti!

Žurnalistas Rimas Bružas ir keliautojas Aurimas Mockus praėjusį rudenį ryžosi iššūkiui – atkartoti legendinio lietuvių keliautojo ir mokslininko Antano Poškos (1903-1992) ekspediciją iki Indijos. Per 108 dienas motociklu įveikę 15 tūkstančių kilometrų 15-oje šalių, aplankę lietuvių bendruomenes Europos šiaurėje ir pietuose, įveikę sunkumus Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Vidurinėje Azijoje, keliautojai įspūdžius įamžino dokumentiniame cikle „Nuo Baltijos iki Bengalijos“.

Laida rodoma antradieniais 21.30 val. per LRT TELEVIZIJĄ ir naujienų portale LRT.LT.

The post LRT galerijoje įvyks ekspedicijos „Nuo Baltijos iki Bengalijos“ įspūdingiausių nuotraukų parodos atidarymas appeared first on Voruta.

Klaipėdoje – Imanueliui Kantui skirta mokslinė konferencija

$
0
0

Fotografijų autorius – Algimantas Jarukaitis

Loreta LIUTKUTĖ, Klaipėda, www.voruta.lt

Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje, minint I. Kanto (1724–1804) 295-ąsias gimimo metines, surengta mokslinė konferencija „Imanuelis Kantas: filosofinės minties ir lietuviškų šaknų paieškos“. Renginio dalyviai buvo kviečiami įvertinti Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto grafinio dizaino studentų konceptinius logotipus, sukurtus I. Kanto vardu pavadintai bibliotekai.

A.Cesiulis

Nustebino pranešimų įvairiapusiškumu

 

Konferencija klaipėdiečius ir miesto svečius sudomino įvairiapusiškumu. „Tai įrodo, kad yra daug intriguojančių, dėmesį patraukiančių aspektų, kuriais galime kalbėti apie I. Kantą“, – pastebėjo konferencijos mecenatas, Bibliotekos tarybos pirmininkas Rimantas Cibauskas. Pranešimus skaitė bene labiausiai I. Kanto gyvenimo peripetijas ir jo filosofijos veikalus tyrinėję mokslininkai: dr. Arvydas Juozaitis („Imanuelio Kanto gyvenimo drama“); Dainius Elertas („Kantai Klaipėdoje“); doc. dr. Tomas Kiauka („A posteriori: pradedančio laiškas Karaliaučiaus profesoriui Imanueliui Kantui“); prof. dr. Gintautas Vyšniauskas („Imanuelis Kantas ir Michailas Bulgakovas: kas juos sieja?“); dr. Ernesta Molotokienė („Vaizduotės reikšmė Imanuelio Kanto filosofijoje“); lekt. Raimondas Kazlauskas („Kategorinis imperatyvas ir teisinė valstybė“); dr. Nerija Putinaitė („I. Kanto „Į amžinąją taiką“ ir dabartinė Europa“).

A.Juozaitis

Konferencijos dalyvių pasveikinti atvyko Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis, kuris pasidžiaugė galimybe dalyvauti turiningame renginyje. Bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė priminė I. Kanto vardo suteikimo bibliotekai priešistorę – nuo idėjos iki naujų veiklos krypčių formavimo. „I. Kantas padarė neginčytiną įtaką filosofijos mokslui, jo istorijai, visai pasaulio kultūrai, – kalbėjo B. Lauciuvienė akcentuodama, jog 2019 m., Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu, miesto savivaldybės viešajai bibliotekai suteiktas Imanuelio Kanto vardas atskleis galimybes tapti dar svarbesniu miesto kultūriniu akcentu, žmonių traukos centru, skleidžiančiu Klaipėdos paveldą, jo išskirtinumą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.

B.Lauciuvienė

Kodėl I. Kantas?

 

I. Kantas – pasaulinės reikšmės asmenybė, žymus XVIII a. mąstytojas, vokiečių klasikinės filosofijos pradininkas. Anot dr. Alvydo Jokubaičio, iškilesnės, reikšmingesnės, didesnio masto asmenybės, susijusios su Klaipėdos kraštu, nerasime. Nuo XVII a. Klaipėdoje gyveno trys I. Kanto šeimos kartos – prosenelis, seneliai, tėvas ir dėdės. Jie buvo krikštyti, tuokėsi senojoje ir naujojoje miesto Šv. Jono bažnyčioje. Čia ir palaidoti. Šeima turėjo nekilnojamo turto abiejose Klaipėdos dalyse – Senamiestyje ir Friedricho mieste.

E. Molotokienė

Filosofas parašė pratarmę „Draugo prierašas“ Kristijono Gotlybo Milkaus vokiečių-lietuvių, lietuvių-vokiečių kalbų žodynui (1800 m.). Joje palankiai atsiliepė apie prūsų lietuvius, jų nacionalinio charakterio savybes, buities, kultūros ypatumus, žavėjosi lietuvių kalba.

Tarp reikšmingiausių I. Kanto darbų minėtina „Grynojo proto kritika“ (1781), „Dorovės metafizikos pagrindai“ (1785), „Praktinio proto kritika“ (1788) ir kt.

Žinutė pasauliui

 

Po konferencijos klaipėdiečiai ir miesto svečiai buvo pakviesti dalyvauti diskusijoje „I. Kanto vardo įprasminimas Klaipėdoje: bendradarbiavimo perspektyvos“. Diskusijos metu jos moderatorius R. Cibauskas ir bibliotekos atstovai kvietė išsakyti savo poziciją dėl I. Kanto vardo įprasminimo. Kraštotyrininkė Jovita Saulėnienė išskyrė dvi veiklos kryptis, kurias turėtų formuoti biblioteka – klaipėdiečiams ir iš užsienio atvykstantiems miesto svečiams. Buvusi ilgametė Kultūros skyriaus vedėja Nijolė Navogreckienė pabrėžė, kad itin svarbu I. Kanto gyvenamosios aplinkos istorijos atkūrimas. Diskutuota, kaip per I. Kanto asmenybę atskleisti svarbiausius Klaipėdos įvykius, supažindinti su Klaipėdos istorija. Taip būtų išspręsta problema, su kuria dažnai susiduriame – dažnas klaipėdietis vis dėlto nežino savo miesto istorijos. R. Cibauskas atkreipė diskusijos dalyvių dėmesį į artėjančią svarbią datą – 300-ąsias I. Kanto gimimo metines ir atitinkamą pasiruošimą šiam įvykiui.

N.Putinaitė

Tiek pranešėjai, tiek ir gausus būrys renginio dalyvių teigiamai vertino pirmąkart bibliotekos surengtą I. Kantui skirtą mokslinę konferenciją. „Tikimės, kad ji taps kasmetinė, tradicinė ir pasieks tarptautinį lygmenį“, – kalbėjo konferencijos moderatorė, Klaipėdos universiteto Filosofijos ir kultūrologijos katedros vedėja dr. E. Molotokienė.

Bibliotekai suteiktas I. Kanto vardas yra svarus pagrindas stiprinti veiklas, susijusias su lietuvių kalbos ir kultūros paveldo sklaida; inicijuoti genealoginius tyrimus, gilinantis į I. Kanto protėvių bei kitų kraštui reikšmingų asmenybių praeitį, jų šaknis; plėtoti tarpinstitucinį bendradarbiavimą; kryptingai dirbti, kad biblioteka, pavadinta garsaus filosofo vardu, būtų pasauliui siunčiama žinia apie Klaipėdos miestą, jo išskirtinumą ir atvirą kultūrinę partnerystę.

The post Klaipėdoje – Imanueliui Kantui skirta mokslinė konferencija appeared first on Voruta.

Pasvalio Kraštiečių bendrijos 30 – mečio suvažiavimas Vilniuje

$
0
0
Pasvalys © Youtube.com

Vlada ČIRVINSKIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt

Pasvalio Kraštiečių bendrijos valdyba pakvietė visus bendrijos narius į 30 -mečio suvažiavimą.
Renginys vyko š.m. gegužės 4 d., į Vilniaus karininkų ramovės karaliaus Mindaugo didžiojoje salėje. Šiame suvažiavime dalyvavo grupelė dalyvių iš Pasvalio, kuriuos maloniai pasitiko Vilniaus pasvaliečiai.

Suvažiavimą atidarė aktoriai: Olita Dautartaitė ir Petras Venclovas.
Jubiliejinio suvažiavimo dalyvius pasveikino Pasvalio savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas, Seimo narys Viktoras Rinkevičius, šios bendrijos įkūrimo iniciatorė docentė, Pasvalio Garbės pilietė Genovaitė Jusaitienė, kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda.

Pasvalio Kraštiečių bendrijos veiklos apžvalgą 30 – ties metų laikotarpyje detaliai ir vaizdžiai pateikė šios draugijos pirmininkas profesorius Rimantas Kanapėnas.
Po to vyko pasisakymai, diskusijos, pasiūlymai. Juose dalyvavo žurnalistas Danielius Mickevičius, žurnalistas Antanas Šimkūnas, Pasvalio Katalikių Moterų draugijos pirmininkė Vlada Čirvinskienė, istorikas Gražvydas Balčiūnaitis, Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė.

Baigiamąjį žodį tarė profesorius Rimantas Kanapėnas. Kraštiečių bendrijos valdyba įteikė apdovanojimus ,,Už nuopelnus Pasvalio kraštui.“
Taip pat buvo įteikti Pasodintų ąžuoliukų Pasvalio Kraštiečių ąžuolyno pažymėjimai.
Antro aukšto salėje buvo galima susipažinti su bendrijos nario Zino Kazėno darbų paroda.

Toliau bendravome apie ateities veiklos planus prie kavos puodelio. Gerą nuotaiką palaikė muzikos mokyklos ansamblis. Vadovė muzikos mokyklos mokytoja Bronislava Petrauskienė. Dar ilgai skambėjo Pasvalio krašto bei lietuvių liaudies, patriotinės dainos, žaidimai, šokiai Pasvalio Kraštiečių tarpe.

Patys brangiausi žmonės, kurie savo širdį, savo jėgas paaukoja savo Gimtinei.
Nuoširdus ačiū kraštiečių bendrijos pirmininkui profesoriui Rimantui Kanapėnui, Danutei Pučkytei, visai valdyba už gražias idėjas ir prasmingus darbus savo kraštui.
Stiprybės ir Dievo palaimos kilniuose darbuose.

The post Pasvalio Kraštiečių bendrijos 30 – mečio suvažiavimas Vilniuje appeared first on Voruta.

Tarptautinė muziejų naktis Bitėnuose

Viewing all 827 articles
Browse latest View live