Jono Česnavičiaus nuotr.

www.punskas.pl

Lietuvos mokslų akademijos iniciatyva ir pastangomis šių metų kovo 20 d. vyko Punsko „Aušros“ leidyklos istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ („Jotvingių kraštas“) pristatymas. Mokslų akademijos konferencijų salė buvo sausakimša. Dalyvavo Lietuvos intelektualinis žiedas: mokslininkai, menininkai, intelektualai, metraščio rengėjai ir bendradarbiai.

Renginyje įžangos žodį tarė LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Vaidutis Kučinskas. Pranešimus skaitė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dr. Alina Urnikytė ir Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro dr. Vilija Ragaišienė. Apie „Terra Jatwezenorum“ metraštį kalbėjo vyr. redaktorius Sigitas Birgelis, jo pavaduotojas Kęstutis Subačius bei Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas akad. Domas Kaunas. Renginiui baigiantis pasisakė Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas, koncertavo Punsko lietuvių kultūros namų kapela „Klumpė“ (vadovas – Antanas Maziliauskas).

Šventės metu buvo paminėtas Punsko „Aušros“ leidyklos 25-metis, veikė Punske išleistų leidinių paroda.

The post „Jotvingių kraštas“ Lietuvos mokslų akademijoje appeared first on Voruta.

Kalba popietės vedančioji Pasvalio literatų klubo „Užuovėja“ vadovė Regina Grubinskienė. Jūratės Genytės nuotraukos

Ona STRIŠKIENĖ, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos, Pasvalio r. literatų klubo „Užuovėja“ narė, www.voruta.lt

Pasaulinė poezijos diena Pasvalio Mariaus Katiliškio viešojoje bibliotekoje buvo minima kovo 21 d. Popietę vedė Pasvalio rajono literatų klubo „Užuovėja“ vadovė mokytoja Regina Grubinskienė. Ji pabrėžė, jog ši diena UNESCO tarybos sprendimu pradėta švęsti nuo 1999 m., švenčiama 21-ąjį kartą. Pasvalyje ši diena švenčiama jau daug metų.

Po sveikinimo žodžių buvo žiūrimas poeto, vertėjo Alfonso Nykos-Niliūno gimimo šimtmečiui skirtas dokumentinis filmas „Orfėjaus medis“ (rež. S. Parulskis). Dokumentiniame filme – emigracijoje gyvenusio poeto Alfonso Nykos-Niliūno kūrybinis portretas. Akcentuojami (I-mos po emigracijos) poeto kelionės į Lietuvą fragmentai – tėviškės aplankymas Nemeikščių kaime, Utenos rajone, bendravimas su broliu, paskaita Vilniaus universitete.

Parodyta vaizdinė medžiaga, kurioje buvo pristatyti Pasvalio krašte gimusieji poetai – Bernardas Brazdžionis, Eugenijus ir Leonardas Matuzevičiai, Mykolas Karčiauskas ir kiti. Klubo vardu su gražiomis gėlių puokštėmis pasveikintos garbingus jubiliejus švenčiančios „Užuovėjos“ klubo narės Jadvyga Skablauskienė ir Konstancija Vinkelienė.

Smagu, kad poezijos šventėje dalyvavo Pasvalio gimnazistai. Jie ir pradėjo savo kūrybos eilių skaitymą. Savo kūrybą skaitė Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos gimnazistai – Aurėja Puodėnaitė, Patricija Mažeikaitė, Andromeda Lukštaitė, Žavinta Katkevičiūtė, Giedrė Rapševičiūtė, Greta Bedalytė. Gimnazistas Lukas Simsonas įtaigiai deklamavo poeto Vytauto Mačernio 29-tą sonetą.

Savos kūrybos skaitymą pratęsė gausiai susirinkę „Užuovėjos“ klubo nariai. Jubiliatės Jadvyga Skablauskienė ir Konstancija Vinkelienė, bei Eugenija Armonienė, Janina Katauskienė, Marijonas Raudonis, Ona Striškienė, Povilas Latvėnas ir kiti. Kiekvienam skaičiusiajam ir bibliotekai buvo dovanotas naujas literatų klubo leidžiamas laikraščio „Užuovėja“, sudarytas Reginos Grubinskienės.

The post Pasaulinė poezijos diena Pasvalyje appeared first on Voruta.

Nuotraukos D.Radzevičiaus, M.Vainutienės ir autorės

Neringa TUŠKEVIČIENĖ, www.krastonaujienos.lt

Penktadienį Lietuvos žurnalistų sąjunga minėjo 90 metų sukaktį. 1929 m. kovo 22 d. trisdešimt žurnalistų Kaune atsiskyrę nuo rašytojų bei kūrėjų sąjungos ir įkūrė Lietuvos žurnalistų sąjungą. LŽS tikslai buvo kelti periodinės spaudos darbuotojų solidarumą, draugiškumą ir profesinę etiką, ginti ir rūpintis jų moraliniais bei materialiniais interesais ir teisiška padėtimi, rūpintis spaudos tobulumu, kad ji būtų doros, kultūros ir žmonių gėrovės rėmėja ir platintoja, atstovauti Lietuvos periodinei spaudai.

    Ta proga šventės išvakarėse  žurnalistų namuose vyko paskaita apie faktų bei naujienų tikrinimą, kurią skaitė Google naujienų laboratorijos (Google News Lab) dėstytojas Marek Miller. Paskaitos metu lektorius pristatė didžiausias netikrų naujienų (angl. fake news) istorijas, nutikusias žurnalistams, bei pasidalijo patirtimi, kaip galima jų išvengti, tikrinant informaciją, faktus ir video medžiagą.

    Kovo 22 diena LR Seimo Kovo 11-osios salėje vyko Tarptautinė Baltijos šalių konferencija „Visuomenės informavimo teisinio reguliavimo ir savireguliacijos iššūkiai profesionaliai žurnalistikai“. Informacinio karo sąlygomis profesionali ir objektyvi žiniasklaida yra viena svarbiausių gynybos linijų prieš melą, propagandą, neapykantos kurstymą. Todėl žiniasklaidos laisvės išsaugojimas yra svarbus ne tik mūsų demokratijai, bet ir šalies nacionaliniam saugumui.

     Konferencijos dalyvius pasveikino LR Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

    D. Radzevičius akcentavo, kad per jo vadovavimo laikotarpį sąjunga buvo susidūrusi su dviem svarbiais iššūkiais. Tai – su sudėtinga pasaulio ir Lietuvos žiniasklaidos ekonomine krize ir bandymais riboti žurnalistikos laisvę ir teises.

    Europos žurnalistų federacijos generalinis sekretorius Ricardo Gutierrezas citavo praėjusio šimtmečio pradžioje vokiečių žurnalistės Hannah Arendt žodžius apie tai, ką išgyvename dabar: “jeigu visi meluoja, to pasekmė yra ne tai, kad jūs tikite melu, o tai, kad niekas apskritai nežino, kuo tikėti.”

     Konferencijoje savo pasisakymus pristatė: Peer Krumrey – F. Eberto fondo Baltijos šalių biuro direktorius; Monika Garbačiauskaitė, LRT generalinė direktorė; Vaiva Žukienė, Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininko pavaduotoja; Helle Tiikmaa, Estijos žurnalistų asociacijos prezidentė; Vilma Marciulevičiūtė,  UAB „Init“ televizijos direktorė; Neringa Tuškevičienė, Širvintų rajono portalo krastonaujienos.lt vyr. redaktorė; Gintaras Songaila, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktorius; Miroslavas Juchnevičius, Znad Wilii direktorius; Ernest Alesin, Rusradio.lt programų direktorius; Ago Gaškov, Estijos žurnalistų asociacijos viceprezidentas, kiti Latvijos ir Estijos žurnalistų organizacijų atstovai.

    Visi pasisakantys prisipažino, kad labai jaudinasi, juk ne kiekvienam tenka pabuvoti Kovo 11-osios salėje, o juo labiau kalbėti iš jos tribūnos.

    Pasisakymus galima pažiūrėti čia

https://www.youtube.com/watch?v=ZqeK59EbSuM&feature=share

    Nuo 03:03:22 Neringos Tuškevičienės pasisakymas apie regioninę Lietuvos žiniasklaidą ir jos iššūkius.

NERINGOS TUŠKEVIČIENĖS PASISAKYMAS

Laba diena

      Pirmiausia noriu prisistatyti – esu pirmoji ir vienintelė žurnalistė Lietuvoje, kuri buvo pasodinta į aptvarą. Esu ir ta, kuri ištrinta iš nuotraukos kartu su dar keliais asmenimis. Esu dažnai skundžiama Visuomenės informavimo etikos komisijai, tačiau dar nė vienas straipsnis nebuvo pripažintas, kaip pažeidžiantis Visuomenės informavimo etikos kodeksą.

    Nors skaičiuojame ne pirmą XXI amžiaus dešimtmetį, nors gyvename ne pirmus Lietuvos Nepriklausomybės metus, tačiau Lietuvoje valdininkų elgesys su regionine žiniasklaida mažų mažiausiai glumina.

    Dar prisimenu tuos laikus (jau tuomet dirbau Širvintų rajono žiniasklaidoje), kai savivaldybės vadovai kviesdavo spaudos konferencijas, kur buvo suteikiama visa informacija, kai pakakdavo skambučio, kad būtų atsakyta į tavo klausimus. Šiandien Širvintose situacija tokia, kad paklausti žiniasklaidai leidžiama tik raštu. O atsakoma išimtinai paskutinę akimirką ir taip pat raštu. Netekome galimybės pasitikslinti klausimų. Visai neseniai neturėjome ir to. Buvo periodas, kai atsakymų negaudavome, o ateidavo patyčių lavina.  Po skundų LR Seimo kontrolieriui R.Šukiui, jis atvyko ir kalbėjosi su savivaldybės administracija. Po to situacija šiek tiek pasikeitė. Ėmėme gauti bent trumpus atsakymus. Šiandien (po rinkimų) situacija ir vėl pablogėjo, jau vėl rašome skundus Seimo kontrolieriui. Tą darau ir aš, ir kolegos iš pilietinės Širvintų žiniasklaidos “Širvis”.

 Informacijos blokavimas lemia, kad į valdininkų nemalonę patekę leidiniai palengva tampa kritikuotojais ir neigiamos informacijos skleidėjais. Juk ta geroji informacija apie pasiekimus, planuojamus projektus mums neteikiama ir mes jos neskelbiame, nes nežinome.

    Bendraudama su kolegomis iš mažųjų rajonų girdžiu tokių ir dar baisesnių istorijų. Štai vieno nedidelio miestelio (neatskleidžiu sąmoningai, siekdama ją apsaugoti) žurnalistei į akis pasakyta, kad ji savivaldybėje nepageidaujama. Ji jau niekuo netiki ir į savivaldybę eina su liudininkais, kad nebūtų nepagrįstai apkaltinta, draudžiama filmuoti viešus tarybos posėdžius. Tad žurnalistė jaučiasi bejėgė. Kolegė pasakoja, kaip atvažiuoja ministrai, meras akivaizdžiai demonstruoja jų palankumą sau. Artimiausiu metu kviesiu kolegas ir kartu važiuosime į Tarybos posėdį palaikyti kolegės. Mes privalome būti solidarūs ir vieni kitus palaikyti.

   Pati savo kailiu patyriau, kad respublikinio masto žiniasklaida nenoriai palaiko mus – mažuosius. Tad mes palaikysime vieni kitus patys. Kito kelio nėra.

    Ypatingai situaciją blogina šalies vadovų karas su žiniasklaida (pradanginamas posėdžio įrašas, žurnalistai kreipiasi į teismą, teismas nusprendžia, kad žiniasklaidai pakanka posėdžio protokolo) ir tokie neigiami pavyzdžiai dar labiau pakursto vietinių vadukų savivaliavimą. Jie dar drąsiau vengia suteikti informaciją, meluoja, išsisukinėja.

    Kita problema, su kuria susiduria Širvintų žiniasklaida – savivaldybė remia vieną leidinį (jų turime tris). Savivaldybės informacijos sklaidai skiriamos lėšos atitenka leidiniui, kuris priklauso savivaldybės merės dukrai. Kadangi savivaldybė formuluoja reikalavimus, galinčiai konkurse dalyvauti įmonei, jie “pritempti” prie reikiamo leidinio (prenumeratorių skaičius, leidimo pobūdis ir kita). Tad savivaldybės remiamas leidinys atlieka viešųjų ryšių darbą.

   Daugumoje Lietuvos rajonų yra vietinės valdžios mylima, proteguojama žiniasklaida ir ta – užribyje.

    Nurijau visas nuoskaudas ir, galvodama apie savo skaitytojus, siūliau savivaldybės informaciją, svarbią gyventojams, skelbti nemokamai. Deja, savivaldybė ir to nepanoro. Šiandien labai sunku gauti informaciją iš įstaigų pavaldžių savivaldybei. Puse lūpų pasakoma: nepyk, mums neleidžia. Taip “Krašto naujienos” liko be kultūros, sporto informacijos. Su mumis bendrauja mažuma švietimo įstaigų ir bendruomenių. Net pavėžėjimo į rinkimus grafikai buvo skelbiami tik merės dukters leidinyje. Mes juos paskelbėme iš VRK puslapio neatlygintinai.

   Vienų leidinių protegavimas ir finansinis rėmimas lemia, kad kiti rajoniniai leidiniai pasmerkiami ekonominei žūčiai. Juk reklamą pasiglemžia didieji leidiniai, mes jos negauname. Kitų pajamų šaltinių rasti sunku. Tad regioniniams leidiniams siunčiama neakivaizdi žinutė: rašyk taip, kad valdžia patenkinta būtų, tuomet gal ir turėsi iš ko gyventi.

   Taip palengva nyksta opozicinė spauda. Ne, ne ta, kuri tarnauja opozicijai, o ta, kuri stebi, tiria ir gilinasi į valdančiųjų darbus. Sutikite, opozicijos ir žiniasklaidos priedermė ta pati – kontroliuoti valdžią ir informuoti gyventojus.

   Būtent čia matau didžiausią grėsmę demokratijai. Rajono gyventojui neakivaizdžiai pasakoma: „skaityk“ teisingą laikraštį ir gausi visą informaciją.“ Beje, minimas leidinys naudoja savivaldybės herbą ir dauguma rajono gyventojų jį taip ir vadina – savivaldybės laikraštis. Todėl ir yra prenumeruojamas. Nors mes visi puikiai žinome, kad jokia savivaldybė savo leidinio neturi ir negali turėti. Visa tai galiu įvardinti keliomis frazėmis – nesąžininga konkurencija ir lygių galimybių principų paniekinimas. Pirmą kartą apie tai viešai kalbėjau Širvintų rajono tarybos posėdyje dar 2007-aisiais. Deja, niekas nepasikeitė.

    Informacijos blokavimas lemia, kad į valdininkų nemalonę patekę leidiniai palengva tampa kritikuotojais ir neigiamos informacijos skleidėjais. Juk ta geroji informacija apie pasiekimus, planuojamus projektus mums neteikiama ir mes jos neskelbiame, nes nežinome.
Kiek teko bendrauti su rajoninių žiniasklaidos priemonių atstovais, Širvintos ne vienintelis toks rajonas. Ypatingai aktuali ši situacija Druskininkuose, kur mero laikraščių išleidžiama beveik tiek, kiek rajone yra gyventojų ir dalijami nemokamai. O finansuojama viskas vėl gi iš biudžeto. Ten žurnalistai ir net Tarybos nariai opozicijoje taip pat įvardija informacijos kitiems leidiniams blokavimo problemą.

   Informacija blokuojama ne vien žiniasklaidai, bet ir tarybos nariams Širvintų, Švenčionių, Druskininkų ir kituose rajonuose.

    Skaudžiausia, kad kai kurių rajonų vadukai savivaldybės resursus naudoja ne tik savo leidinių protegavimui, bet ir kovai su neklusnia žiniasklaida. Savivaldybės teisininkai, samdomi advokatai (jų kontoros), kurie rašo skundus Visuomenės informavimo etikos komisijai, Žurnalistų etikos komisijai, rengiami ieškiniai teismams. Vieno su žiniasklaida nesusijusio teismo posėdžio metu sužinojau, o vienas tarybos narys tą patvirtino žinojęs Visuomenės informavimo etikos komisijai, kad yra pasamdyta advokatų kontora, kuri skaito nepalankią žiniasklaidą ir ieško, ar galima prikibti. Visa tai daroma mokesčių mokėtojų lėšomis. O mažosios redakcijos lieka be teisinės pagalbos. Patikėkite, jei redakciją sudaro penki darbuotojai, jie tikrai negali samdytis advokatų. O aš apskritai dirbu viena. Visų paaiškinimų rašymai, o teismui atsiliepimų – viskas daroma savo laisvu laiku. Aš suprantu, kad tokiu būdu siekiama užčiaupti neparankius leidinius ar žurnalistus, blokuoti leidinių darbą (juk rašydamas pasiaiškinimą tu nerašai straipsnio). Patikėkite, teigiamų emocijų tokius pasiaiškinimus rašydamas nejauti net ir tuomet, kai jautiesi 100 procentų teisus., bei pradedi abejoti pats savimi.

     Čia norėčiau padėkoti Monikai Garbačiauskaitei, kuri pagelbėjo tuomet, kai buvo reikalaujama IP kodų komentatorių net nepradėjus ikiteisminio tyrimo. O jo pradėti nebuvo pagrindo.

   Mane neramina dar viena ydinga tendencija. Du Širvintų rajono tarybos nariai dar iki atėjimo į tarybą dirbo merės šeimos laikraštyje ir dirbo visą savo kadenciją. Jie vėl kandidatavo, vėl laimėjo ir toliau tęsia veiklą laikraštyje. Na, Visuomenės informavimo etikos komisijai pasiaiškino, kad jie neva ne žurnalistai. Tiesa, po to rečiau straipsnius pasirašo savo pavarde, taip atsirado naujas autorius “ŠK informacija”. Minėti tarybos nariai – žurnalistai ramiai naudojasi galimybe formuoti sau palankią nuomonę, jie valdo naujesnę ir tikslesnę informaciją, kur mums nepasiekiama. Širvintos nėra išimtis. Tokių problemų turi ir kai kurie kiti rajonai. Prieš metus VIEK svarstė atvejį Utenoje. Tarybos nariui buvo nurodyta pasirinkti – žiniasklaida ar politika.

   Man taip pat buvo siūlomas politikos kelias. Tačiau gerai apgalvojusi nusprendžiau dirbti tai, ką moku geriausiai.

Ką siūlau?

     Manau, kad visi regioniniai leidiniai turėtų gauti vienodas lėšas informacijos viešinimui. Kitas klausimas – kas jas skirstytų. Gal Spaudos rėmimo fondas? Gal Žurnalistų sąjunga? Negalima to palikti savivaldai. Deja, ja pasitikėti negalime.

   Nes šiandien ir čia susiduriama su problema. Bendraudama su Klaipėdos žurnalistais sužinojau, kad jų bendruomenė stipri, kad problemų nekyla su valdžia, o valdžia net skiria nemažas lėšas viešinimui. Tačiau vietos laikraščiai, TV, turėdami ganėtinai glaudų ryšį su valdžia, vengia jų kritikos, žurnalistinių tyrimų.

    Lietuvos regionų žurnalistai pasakoja apie grasinimus, pažadus susidoroti. Manau, turime siekti valdininkų atsakomybės visuomenės informavimo srityje. Grasinimai, informacijos neteikimas turi būti apmokestinami ne tik baudomis valstybei, bet ir išmokomis žiniasklaidos priemonėms. Taip paskatintume žurnalistus kalbėti apie susidariusius sunkumus. Kai valdininkai iš savo kišenės susimokės ne juokingas 30 eurų baudas, kaip prieš pusantrų metų buvo priteista vieno rajono cariukui, o bent jau savo algos dydžio baudą, tuomet tikėtina, kad vengs tokių pažeidimų.

   Problemų ir iššūkių, žinoma daug. Pirmiausia turėtume dažniau bendrauti tarpusavyje. Bent kartą per ketvirtį susitikę galėtume dalintis teigiama ir neigiama patirtimi, vieni iš kitų mokytis ir , kas yra svarbiausia, nesijausti vieni bei vieni kitus palaikyti.

   Turbūt girdėjote posakį, kad kasmet nusikaltėliai tobulėja, o su jais tobulėti priversti ir policininkai. Aš perfrazuosiu: kasmet nesąžiningi politikai tobulėja, o su jais tobulėti turi ir žiniasklaida.

    Po vieną pasislėpę savo kampučiuose mes nepasieksime normalaus konstruktyvaus darbo ir bendradarbiavimo. Tačiau visi kartu susibūrę mes galime tapti ta jėga, kuri teisinėmis priemonėmis galės siekti demokratijos. Siūlau elgtis kaip medikai. Pirma diagnozuokime ligą, tuomet rinkimės gydymo būdą ir galiausiai imkimės gydymo. Turime būti vieningi. To ir linkiu mums visiems.

   Ir vis tik, negaliu nepasinaudoti proga ir nepakviesti kolegų žurnalistų atvykti į Širvintas ir “pasimatuoti” gardo. Jis tebestovi (bent jau paskutinio posėdžio metu dar stovėjo). Nebent bus nuimtas po šio mano pasisakymo.

Dėkoju už dėmesį.

*****

    Vakare Valdovų rūmuose buvo iškilmingai paminėta Lietuvos žurnalistų sąjungos sukaktis, apdovanoti žurnalistai, labiausiai prisidėję prie sąjungos veiklos stiprinimo.

The post Lietuvos žurnalistų sąjungai – 90. N. Tuškevičienės pasisakymas apie regioninę Lietuvos žiniasklaidą ir jos iššūkius appeared first on Voruta.

www.voruta.lt

KVIETIMAS

                      Kviečiame 2019 m. balandžio 27 dieną (šeštadienį) į tradicinį pirmosios Lietuvos Respublikos Pasienio policijos palikuonių – vaikų, anūkų, proanūkių susitikimą prie paminklo pasieniečiams Linkmenyse (Ignalinos rajonas).

                      Susitikimo programa:

                      11 val. šv. Mišios Linkmenų Šv. Trejybės bažnyčioje;

                      Prie demarkacinės linijos su Lenkija tarnavusių Pasienio policininkų pagerbimas, gėlių prie paminklo pasieniečiams padėjimas;

                      Ąžuoliukų sodinimas;

                      Susitikimai ir pažintys;

                      Vaišės;

                      Koncertas.

                      Kviečiame dalyvauti!

                      Pagerbkime tėvų, senelių, prosenelių, garbingai tarnavusių Lietuvai, atminimą.

Organizatoriai:

Linkmenų seniūnas Jonas Alekna (t. 86 87 31 092),

Knygos „Parubežys ir parubežiniai“ autorius Antanas Žilėnas (t. 86 18 74 508).

The post Pirmosios Lietuvos Respublikos Pasienio policijos palikuonių – vaikų, anūkų, proanūkių susitikimas appeared first on Voruta.

G. Ramaškienė, I. Petrušienė, L. Cibulskienė, E. Glavickienė, D. Parapinavičienė, V. Ramaška, sėdi – O. Jundienė. Autorių nuotr.

Laimutė CIBULSKIENĖ, Elena GLAVICKIENĖ, Varėnos viešosios bibliotekos bibliografės, www.voruta.lt

Kovo 22 dieną Vydenių kaimo bibliotekoje vyko renginys, skirtas Pasaulinei poezijos dienai bei Vietovardžių metams paminėti. Renginį organizavo Vydenių kaimo bibliotekos bibliotekininkė Irena Petrušienė, o jai talkino Vydenių kultūros centro direktorė Dalia Parafinavičienė.

Dalyvavo šio teksto autorės, Varėnos viešosios bibliotekos bibliografės, Laimutė Cibulskienė ir Elena Glavickienė bei  buvusi ilgametė kultūros darbuotoja Onutė Jundienė

Kalba E. Glavickienė

                      Nuskambėjus dainai „Čia sraunios upės“ (armonika grojo Vytas Ramaška) I. Petrušienė pristatė renginio temą ir dalyvius. Pirmoji iš svečių pasisakė L. Cibulskienė. Ji kalbėjo apie vietovardžius, kaip apie vieną iš krašto pažinimo šaltinių. Vietovardžiai ir vandenvardžiai, mokslo kalba   toponimai ir hidronimai, byloja apie tautos gyvenimą čia nuo senų senovės.  Bene pirmasis rinkti ir skelbti gyvosios kalbos vietovardžius pradėjo Vaižgantas. Jis juos skelbė žurnale „Dirva-Žinynas“ (1904 metais). Į šį darbą greitai įsijungė ir Kazimieras Būga. Po K. Būgos mirties vietovardžių rinkimu rūpinosi Švietimo ministerijos Valstybės archeologijos komisija. 1934 metais buvo parengta ir išleista instrukcija vietovardžių rinkėjams. Po karo vietovardžių rinkimas ypač pagreitėjo Lietuvių kalbos institute įsteigus Toponimikos grupę (1958).  Ji po visą Lietuvą organizavo ekspedicijas vietovardžiams rinkti. Vietovardžius vienaip ar kitaip savo straipsniuose tyrė Juozas Balčikonis, Antanas Salys, Pranas Skardžius, Bronius Savukynas ir kt. Kiekvieno lietuviško vietovardžio istorija savita ir unikali. Daugumos Lietuvos miestų ir miestelių pavadinimai  kilo iš vardo upės ar upelio, kurio pakrantėje buvo įsikūrę. Nemažos dalies gyvenviečių pavadinimai kilę iš asmenvardžių, kurie  primena įkūrėjus ar pirmuosius gyventojus. Lietuva nusėta legendomis.  Daug gražių padavimų ir legendų yra sukurta ir apie Varėnos kraštą.

Kalba L.Cibulskienė

L. Cibulskienė akcentavo, kad vietovardžiai nyksta. Vietovardžių kaitos ir nykimo priežastys įvairios. Lietuvos kraštovaizdis buvo labai pakeistas sovietmečiu, kai vyko melioracija, vienkiemių naikinimas. Baigdama savo pasisakymą, L. Cibulskienė paragino branginti šį kultūros paveldą ir jį saugoti.

E. Glavickienė supažindino su poetų kūryboje sutinkamais Varėnos krašto vietovardžiais ir vandenvardžiais. Ji paminėjo eilėraščius (P. Drevinio „Pirčiupio madona“, Marijos Inkrataitės-Blažulionienės „Pirčiupio likimas“ ir kt.), kuriuose pateikti su Varėnos kraštu susiję istoriniai įvykiai.  Kalbėjo apie Domo Tertelio eilėraštį „1944 metų vasara“,  skirtą  Pirčiupių ir Musteikos kaimo tragedijoms atminti (1944 m. birželio 3 d. vokiečiai sudegino Pirčiupių kaimą ir 119 jo gyventojų, o tų pačių metų birželio 24 d. sovietinių partizanų būrys nukankino ir nužudė keturiolika Musteikos kaimo vyrų ir sudegino beveik pusę kaimo sodybų).

        Lietuvių poetų kūryboje randame nemažai  eilių, skirtų Varėnos krašto upėms ir ežerams. Poeto Prano Raščiaus  eilėraščių cikle „Prie Merkio dukterų ir sūnų“ pateikiami eilėraščiai: „Prie Spenglos,“„ Prie Šalčios“, „Prie Versekos,“ „Prie Duobupio,“ „Prie Nedingės“, „Prie Derežnos,“ „Prie Uosupio ir Ūlos,“ „Prie Grūdos,“„ Prie Skroblo“, „Prie Merkio“. Vandenvardžių pavadinimų gausu  ir kitų poetų lyrikoje:  M. Inkrataitės-Blažulionienės  „Ruduo prie Šalčios“, „Šalčia“, Stacy Lee „Šalčia“, Juozo Gaidžio „Daina apie Skroblų“, Vytauto  Jakavonio „Daina Merkiui,“ „Skubėk, Merky“, Stasio  Stacevičiaus „Ties Gilše“, Martyno Vainilaičio „Mergežeris“,   Scholastikos Kavaliauskienės  „Ūla“ ir kt.

E.Glavickienė paminėjo išskirtinį vietovardį – Kuršių kaimą.  Spėjama, kad šio kaimo pavadinimas galėjo kilti iš kuršių genties, gyvenusios Baltijos jūros pakrantėje, pavadinimo. Juolab, kad šio kaimo  gyventojų populiariausia pavardė – Žemaitis, o tai gali būti susiję su Žemaitija.

O. Jundienė ir I. Petrušienė

 Poetų kūryboje ypač gausu eilėraščių, skirtų Varėnos krašto kaimams. Ne vieną posmą Merkinei paskyrė poetai:  Stasys Stacevičius, Česlovas Skaržinskas, Ona Balčiūnienė-Tamulevičiūtė.  Atgarsį poezijoje rado ir Perloja. Rašytojas Kazys Boruta sukūrė Perlojai skirtą baladę „Keturios ugnys“. Šio garsaus kaimo vardas minimas Kosto Bareikio, Roberto Čepulio, Leonardo Gutausko, Stasio Stacevičiaus, Onos Balčiūnienės-Tamulevičiūtės kūryboje.  Valkininkams ir Varėnai eilėraščius skyrė poetai:  P. Drevinis, M. Inkrataitė-Blažulionienė, E. Strazdienė.  Temą „Varėnos rajono vietovardžiai poezijoje“ E. Glavickienė   užbaigė jausmingu Alfonso Žuromsko  eilėraščiu „Varėnai“.

 Renginio metu nuskambėjo legenda apie Vydenius, kurią perskaitė  ilgametė kultūros darbuotoja Onutė Jundienė.  Ji Vydenių kaime gyvena jau 63 metus ir,  norėdama išreikšti  meilę šiam kraštui, sukūrė legendą. Pasak jos , Vydenių vietovės pavadinimas atsirado iš kunigaikščio Vydenio ir jį sužavėjusios mergelės Vydenės vardų.  Savo sukurtas legendas skaitė ir Vydenių pagrindinės mokyklos moksleiviai:  Deimantė Tamulytė (apie Palangą),  Giedrius Verseckas (apie Kijučius), Ruslanas Talaikovskis  (apie Pakeršių kaimą), Sandra Ulbinaitė (apie Dainavą). Aidint plojimas I. Petrušienė  atminimo dovanėlėmis apdovanojo legendų kūrėjus  O. Jundienę ir moksleivius.

Renginys Vydenių bibliotekoje

      Irena Petrušienė, norėdama vydeniškius sudominti vietovardžiais,  surengė viktoriną apie Varėnos krašto vietovardžius ir vandenvardžius. Reikėjo atsakyti į klausimus apie Vydenių seniūnijos išnykusius kaimus, Varėnos rajono ežerus, upes ir kt. Iš pirmo žvilgsnio klausimai atrodė lengvi, tačiau ne vienam teko gerokai pasukti galvą, kad teisingai atsakytų.

       Renginį paįvairino muzika ir dainos (kurias kartu su dalyviais atliko muzikantas Vytas Ramaška) bei parengta spaudinių paroda, skirta vietovardžiams.

The post Kiekvieno lietuviško vietovardžio istorija savita ir unikali appeared first on Voruta.

www.voruta.lt

Šilutės Hugo Šojaus muziejus kviečia:

2019 M. BALANDŽIO 1 D.

12 VAL. Pagarbos ženklai prie Hugo Šojaus kapo.

Dalyvauja Šilutės miesto bendruomenė, Šilutės pirmoji gimnazija,
Šilutės r. vokiečių kilmės gyventojų bendrija „Heide“.

Vieta: H. Šojaus g.

The post Šilutės miesto mecenato, kultūros ir visuomenės veikėjo Hugo Šojaus 174-osios gimimo metinės appeared first on Voruta.

www.voruta.lt

2019 m. balandžio 4 d. 16 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) organizuojamas renginys-diskusija „Reformatų skveras Vilniuje: istorinė tiesa ir mūsų ryšys su lietuvių raštijos pradininkais“. Pokalbiui vadovaus senosios raštijos tyrėjas, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, jame dalyvaus habil. dr. Ingė Lukšaitė, prof. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė, skulptorė prof. Dalia Matulaitė, architektas prof. Jūras Balkevičius.

Renginio metu bus pristatyta Reformacijos reikšmė Lietuvos valstybingumo, kultūros, mokslo ir švietimo raidai ir priminti bei išryškinti žymiausių Reformacijos Lietuvoje veikėjų – Mikalojaus Radvilos Juodojo, Mikalojaus Radvilos Rudojo, Abraomo Kulviečio, Martyno Mažvydo, Andriaus Volano, Jono Bretkūno ir kitų – nuopelnai. Jie bus įamžinti paminklu Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams, sukurtu prof. D. Matulaitės ir architekto J. Balkevičiaus. Paminklą numatoma pastatyti Reformatų skvere, todėl diskusija visuomenei bus pristatytos paminklo statymo ir skvero atnaujinimo naujienos. 

The post Renginys-diskusija „Reformatų skveras Vilniuje: istorinė tiesa ir mūsų ryšys su lietuvių raštijos pradininkais“ appeared first on Voruta.

Inesos Dumbravienės nuotraukos

Zina ČERNOVIENĖ, Zarasų viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė, www.voruta.lt

Šių metų kovo 23-31 d. Lietuvoje vyko jau dešimtąjį kartą visoje Europoje rengiama kasmetinė iniciatyva „Skaitmeninė savaitė“, iki šiol vykusios „Interneto savaitės“ tęsinys. Jos tikslas – skatinti naudotis informacinėmis ryšio technologijomis ir ugdyti įvairių amžiaus grupių skaitmeninį raštingumą. Skaitmeninės savaitės Lietuvoje tema – skaitmeninės technologijos ugdymui.

Vaikų literatūros skyriuje vyko renginiai, kuriuose dalyvavo ir vaikai, ir suaugusieji. Protų mūšyje apie skaitmenines technologijas savo teorines ir praktines žinias pasitikrino Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos IV a ir IV c klasių mokiniai su mokytojomis Alicija Dumbraviene ir Laimute Lumbiene. Išklausę renginio vedėjos Zinos Černovienės informacijos, susiskirstę į mišrias komandas atsakinėjo į klausimus apie Skaitmeninę savaitę, kaip saugiai naudotis internetu, elektroniniu paštu, slaptažodžius ir duomenų apsaugą.

Trečiojo turo užduotis buvo sukurti su Kinect žaisti skirtą viktoriną „Lietuviški ir latviški žodžiai“ ir parungtyniauti ją žaidžiant. Tam reikėjo kompiuteryje surasti virtualų lietuvių-latvių kalbų žodyną ir į latvių kalbą išversti komandoms paskirstytus žodžius. Pasinaudojus internetu svarbu buvo teisingai baigti darbą.

Vertinimo komisija, suskaičiavusi visų trijų turų taškus, paskelbė rezultatus. Vertinimo komisijos pirmininkė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja Rosita Gurskaja paskelbė nekantraujantiems dalyviams rezultatus. Komandos „Simsonai“ ir „Amžinai žalia terasa“ surinko po 12, 5 taško, o „Balionėliai“ varžovų komandas aplenkė pelnę 13, 5 taško.

Pareigūnė Rosita Gurskaja dalyvius apdovanojo prizais su policijos atributika ir papasakojo, kaip reikia elgtis, kad realiame gyvenime ir virtualioje erdvėje būtų saugūs.

Pasidžiaugę prizais moksleiviai rungtyniavo su Kinect žaisdami interaktyvią pačių sukurtą viktoriną „Lietuviški ir latviški žodžiai“, džiaugėsi nauja patirtimi.

Pedagogės Alicija Dumbravienė ir Laimutė Lumbienė, Zarasų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja Rosita Gurskaja su bibliotekos specialistais aptarė renginį ir padarė išvadą, kad bibliotekos veikla ugdanti skaitmeninį raštingumą ir naudojimąsi informacinėmis ryšio priemonėmis moksleiviams naudinga.

The post Kam šiais laikais reikalingas skaitmeninis raštingumas? appeared first on Voruta.

Nuotraukų autorės – Asta Andrulienė ir Liudmila Fetingienė

Asta ANDRULIENĖ, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriaus vedėja, www.voruta.lt

2019 m. kovo 25-29 dienomis Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriuje vyko skaitmeninio raštingumo pradžiamokslio suaugusiems gyventojams mokymai „Skaitmeninės technologijos TAU: ateik, sužinok, išmok“.

Šiuose mokymuose dalyvavo žingeidūs, vis dar norintys mokytis, tobulėti pagėgiškiai, kurie mokėsi naudotis kompiuteriu, išmaniuoju telefonu ar planšete, rengti tekstinius dokumentus, saugiai naršyti internete bei rasti aktualios informacijos, naudotis elektroninėmis valdžios, verslo ir laisvalaikio paslaugomis, dalintis informacija bei bendrauti internetu su artimaisiais ir draugais. Skaitmeninio raštingumo kursus vedė šio skyriaus vedėja Asta Andrulienė.

Pasibaigus mokymams, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja, pavaduojanti direktorę, Ramutė Vaitkuvienė padėkojo mokymų dalyviams už jų ryžtą tobulėti ir uolų darbą.

Šį 18-os valandų trukmės kursą išklausiusiems pagėgiškiams: Romualdui Vitaliui Idzeliui, Romualdai Virginijai Idzelytei, Izolinai Drukteinienei, Vicentui Litvinui, Aldonai Pakalniškienei, Onai Poškienei, Zofijai Sokolovai, Teresei Šabasevičienei, Aldonai Vilkanauskienei ir Danutei Gabijai Žemaitaitienei bibliotekininkė Asta Andrulienė įteikė specialius tai patvirtinančius pažymėjimus, kuriuos parengė projekto „Prisijungusi Lietuva“ atstovai. Po pažymėjimų įteikimo, mokymų dalyviai ir bibliotekos darbuotojai pasiektais rezultatais pasidžiaugė prie arbatos puodelio.

Vykdant projektą „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu. #PrisijungusiLietuva

Ateikite, išmokite ir naudokitės internetu bei skaitmeninėmis technologijomis kasdien!

Daugiau informacijos: http://www.pagegiusvb.lt/naujienos/pagegiu-savivaldybes-vyduno-viesojoje-bibliotekoje-prasidejo-skaitmeninio-rastingumo-mokymai/

The post Asta Andrulienė. Pradžiamokslis suaugusiesiems arba kaip susidraugauti su kompiuteriu? appeared first on Voruta.

Prof. dr. Vykintas Vaitkevičius su bendražygiais, kairėje žmona Daiva Vaitkevičienė.  Algimanto Stalilionio nuotraukos

Ona STRIŠKIENĖ, Panevėžio žygeivių klubo narė, www.voruta.lt

Kovo 30 d. Panevėžio bendruomenių rūmuose įteikti Seimo įsteigti G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Panevėžio miesto savivaldybės ir Kraštotyros muziejaus organizuojamame renginyje garbingus apdovanojimus įteikė LR Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.

Aštuntą kartą organizuojamame tradiciniame renginyje įteikta šešiolika Seimo valdybos sprendimu įsteigtų apdovanojimų, skiriamų už darbą Valstybės labui ir jos gerovei, pozityvių idėjų, brandinančių visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą, sklaidą ir įgyvendinimą. Apdovanojimas medaliu įsteigtas pagerbiant iškilią G. Petkevičaitės-Bitės asmenybę ir skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą.

2019 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliui „Tarnaukite Lietuvai“ iš viso buvo pateikta 40 kandidatų. Atminimo medalius sukūrė panevėžietis skulptorius Alfridas Pajuodis.

Apdovanojimas už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą skirtas filologei Irenai Andrukaitienei, girininkui Jonui Mačiuliui, redaktorei Nomedai Simėnienei ir istorikui Vykintui Vaitkevičiui.

Dr. prof. Vykintas Vaitkevičius su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu ir Panevėžio miesto meru Ryčiu Račkausku

Turbūt, daugiausia bendraminčių, bendražygių sveikinimų sulaukė dr. profesorius Vykintas Vaitkevičius. V. Vaitkevičius – humanitarinių mokslų daktaras, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Muzeologijos katedros docentas. Jį nuoširdžiai sveikino Lietuvos Laisvės Kovos Įamžintojų Sąjūdžio nariai, „Partizanų Lietuva“ žygių dalyviai, Panevėžio žygeiviai, kiti asmenys.

Įteikiant šį medalį apie istoriką V. Vaitkevičių buvo pasakyta: „Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas, profesorius, mokslininkas ir žygeivis, kuris visus savo archeologijos, istorijos, kalbotyros, etnologijos, folkloro, geografijos, partizanų atminties tyrinėjimus apėjo pėsčiomis, savo kojomis, akimis ir širdimi apvaikščiojo. Visais metų laikais, bet kokiu oru, įvairiausio sudėtingumo keliais ir takais žygiuoja ieškoti senosios Lietuvos šventviečių, buvusių gyvenimų, buvusios protėvių išminties. Vykinto keliais jis veda ir jaunimą, rengdamas „Laisvės kovų atminties“ stovyklas, telkdamas jaunus žmones į projektą „Partizanų Lietuva“. Jis savo gyvenimo imperatyvu pasirinkęs tarnystę Tėvynei“.

Po apdovanojimo kalba Vykintas Vaitkevičius

Už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą, apdovanoti rašytoja Gintarė Adomaitytė, visuomenininkas Algirdas Gluodas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jovita Mišeikienė, asociacija „Visuomeninė Rasų kapinių draugija“. Už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje – kultūrologas Dominikas Petras Akstinas, visuomenininkės Emilija Brajinskienė ir Irena Rudzinskienė, rašytojas Juozas Šikšnelis. Už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes, – rašytojas Stanislovas Abromavičius, redaktorė Silvija Peleckienė, muziejininkas Vytas Rutkauskas, visuomenininkė Klementina Birutė Vosylytė.

Šventėje koncertavo operos solistas Liudas Mikalauskas, Vytautas Lukočius (koncertmeisteris), Panevėžio muzikinio teatro choras (vad. Algirdas Viesulas) ir pučiamųjų orkestras „Panevėžio garsas“ (vad. Martynas Bražas).

The post Įteikti G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“ appeared first on Voruta.

Prie J. L. Vynerio kapo 2018 m. V. Simanaitienės nuotr.

www.voruta.lt

Juliaus Liudviko Vynerio labdaros ir paramos fondas, Klaipėdos žydų bendruomenė ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejus miestiečius balandžio 6 d. 13 val. kviečia į tradicinę „Vynerio arbatėlę“ Klaipėdos skulptūrų parke.

J. L. Vynerio kapas Skulptūrų parke. S. Simanaitienės nuotr.

Julius Liudvikas Vyneris (Julius Ludvick Wiener) gimė 1795 m. balandžio 1 d. Dancige (dabartiniame Gdanske), vėliau apsigyveno Mėmelyje (Klaipėdoje). Būdamas žydų tautybės, J. L. Vyneris ilgai kovojo dėl Klaipėdos miestiečio teisės, vėliau pats dalyvavo miesto valdymo procese kaip magistrato narys. Vyneris per gyvenimą sukaupė didžiulį kapitalą ir visus nustebino 1855 m. surašytu testamentu, pagal kurį miestui paliko milžinišką 300 000 talerių palikimą (apie pusė milijono JAV dolerių). Ant Vynerio kapo iškaltas užrašas: „… jo atminimą gerbia draugai, jį laimina vargšai“. J. L. Vyneris mirė 1862 m. vasario 24 d.

Apsilankydami balandžio 6 d. 13 val. Skulptūrų parke, kur yra palaidotas J. L. Vyneris, pagerbsime šį emancipuotą modernų europietį, stambų verslininką, pirklį, prekiavusį gėlių sėklomis ir savo palikimu praturtinusį Klaipėdos miestą.

J. L. Vynerio fondo prezidentas R. Žukauskas. S. Simanaitienės nuotr.

Renginio programa

12.00 val. teatralizuotos dirbtuvės šeimoms „Dažau inkilą / keliu inkilą Skulptūrų parke“ drauge su LMTA Klaipėdos fakulteto režisūros I kurso studentais

                  Dirbtuvės vyks LMTA Klaipėdos fakulteto Teatro katedroje, 209 kabinete (K. Donelaičio g. 4). REGISTRACIJA: el. p. skulpturu.parkas@mlimuziejus.lt, tel. (8 46) 41 05 28 (Sondra)

13.00 val. Juliaus Liudviko Vynerio pagerbimas – eisena su fakelu prie kapo

                 Dalyvauja J. L. Vynerio fondo prezidentas Romualdas Žukauskas, Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis, menininkas Vytautas Karčiauskas ir kt.

13.15 val. Žydų palikimas Klaipėdoje. Apie ekskursiją „Po Klaipėdą šekelio keliu“ papasakos gidė, KVK lektorė Laurencija Budrytė-Ausiejienė

13.25 val. Jidiš kalba parašyta poetinė proza. Skaitome Avromą Suckeverį (vertė Mindaugas Kvietkauskas). Skaitys poetė Rūta Jurkuvienė

                 Žydų daina „Mishehu olech tamid iti“ (išvertus iš hebrajų kalbos „Jis visada seka paskui mane“). Atliks Karina Staliarskaja

 13.40 val. Programa šeimai ,,Giedokite paukščiai“. LMTA Klaipėdos fakultetas, režisūros I kursas

14.00 val. Pasidalinsime gerumo sėklomis ir vaišinsimės arbata

 Paroda po atviru dangumi VYNERIO ROJAUS SODAI. J. Vitkutė. S. Simanaitienės nuotr.

Renginio metu Skulptūrų parko centrinėje aikštelėje bus eksponuojama dailininkės Jolantos Vitkutės tapybos darbų paroda „Spalvų sodai“.

DĖMESIO! Atsineškite jums patinkančių sėklų, sudėtų į jūsų pačių pagamintą sėklų vokelį, užrašykite ant vokelio palinkėjimą, – surengsime loteriją, kurioje visi norintieji galės pasidalinti gerumu.

Pagarbiai

Sondra Simanaitienė

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus

direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui

The post „Vynerio arbatėlė“ Klaipėdos skulptūrų parke appeared first on Voruta.

www.voruta.lt

2019 m. balandžio 12 d. 16 val. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje, Laisvės al. 39 vyks „Aušros“ leidyklos  (Punskas, Lenkija) 25 metų  jubiliejui skirtas minėjimas ir naujausių knygų sutiktuvės. Dalyvaus leidyklos vyriausiasis redaktorius ir direktorius, Lietuvos rašytojų sąjungos, XXVII knygos mėgėjų draugijos, Jotvingių kryžiaus ordino narys  poetas Sigitas Birgelis. Programoje – istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ / (Jotvingių kraštas) pristatymas. Renginį atidarys  LPKTS Valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė. Apie  Lietuvos valstybės politikos kūrėjus, laisvės kovotojus, Sūduvos (jotvingių) krašto šviesuolius, Suvalkų krašto lietuvių trėmimus kalbės metraščio straipsnių autoriai, svečiai:  prof. Kęstutis Žemaitis, Kęstutis Subačius, prof. Stanislovas Sajauskas, Justinas Sajauskas, doc. Jūratė Čirūnaitė, PLC vadovas Valdas Kubilius  (ir kt.).

Dalyvaus   Suvalkiečių draugijos „SUVALKIJA“ pirmininkė Birutė Kižienė, kuri pasidalins  mintimis apie 1941 m. tremtinių iš Suvalkų krašto likimus.

Meninę  programą  dovanos Tremtinių choras „Ilgesys“ (vadovė Bronė Paulavičienė)

Renginio vedėjai – Varšuvos universiteto Baltistikos skyriaus dėstytoja dr. Nijolė Birgelienė ir XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė

Renginį organizuoja LPKTS,  XXVII knygos mėgėjų draugija ir LPKTS Kauno filialas.

The post Punsko „Aušros“ leidyklos 25 metų jubiliejus appeared first on Voruta.

www.voruta.lt

Balandžio 11 d. 17 val. Klaipėdos piliavietės šiaurinėje kurtinoje (Priešpilio g. 2) vyks žinomo TV laidų vedėjo, intelektinių žaidimų kūrėjo bei rašytojo Roberto Petrausko knygos „Barbarosa“ pristatymas.

„BARBAROSA“ – tai trečia knyga iš R. Petrausko serijos apie Antrąjį pasaulinį karą Europoje. Visas dėmesys joje sutelktas didžiausiai karinei operacijai pasaulio istorijoje, kurios metu iki 1941–ųjų pabaigos žuvo, dingo be žinios ar buvo sužeisti 5 milijonai abiejų pusių karių.

Turbūt nėra kitos tokios karinės operacijos, kuri net praėjus daugeliui metų ir toliau keltų tiek daug diskusijų, ginčų, hipotezių, vertinimų.

Ši knyga yra išsamiausias lietuvių autoriaus darbas kol kas, tačiau tai nėra dar vienas mėginimas sudėlioti viską į lentynėles. Gali būti, kad perskaičius ją kils daugiau klausimų nei jų buvo iki tol – nes „Barbarosa“ tai ne tik karinė operacija, tai milijonų žmonių likimai, tai pasaulinės svarbos geopolitinis posūkis, tai istorija, kuri pakeis Europos veidą visiems laikams. Tai ne įvykis, o milžiniškas procesas, transformacija, pakeitusi ištisas visuomenes.

Kviečiame jus į susitikimą, kuriame kartu ieškosime ne galutinių atsakymų, o įdomių klausimų. Į diskusiją, kurioje visi galės būti ne tik klausytojais ir žiūrovais. Žinodami istoriją ir kaip viskas susiklostė, mes juk galime pabūti sumaniais strategais, ar ne? Ar pakeistumėte Hitlerio sprendimus, jei turėtumėt tokią galimybę? Ar sugebėtumėt išvengti tūkstančius gyvybių kainavusių klaidų?

Pirma susitikimo dalis – interaktyvi prezentacija, kurios tema „Kam operacija „Barbarosa“ buvo nesėkmės istorija?“

Antra susitikimo dalis skirta jūsų nuomonėms, mintimis ir klausimams.

Diskusiją ves ir į jūsų klausimus atsakinės „Barbarosos“ autorius Robertas Petrauskas.

Po susitikimo galėsite įsigyti knygų su autoriaus parašais.

Kviečiame dalyvauti!

The post Knygos „Barbarosa“ pristatymas ir susitikimas su jos autoriumi Robertu Petrausku appeared first on Voruta.

Nuotraukų autorė – Asta Andrulienė

Liudmila FETINGIENĖ, Vaikų literatūros skyriaus vedėja, www.voruta.lt

2019 m. balandžio 2 dieną, minint Tarptautinę vaikų knygos dieną, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešąją biblioteką aplankė garbingas svečias – dainuojamosios poezijos atlikėjas, rašytojas, žurnalistas, literatūrinės Jono Aisčio premijos laureatas, Vilniaus vaikų ir jaunimo klubo „Kregždutė“ vadovas Jonas Endrijaitis. Į susitikimą su rašytoju sugūžėjo didžiulis būrys mažųjų renginio dalyvių – Pagėgių savivaldybės Pagėgių pradinės mokyklos mokiniai su mokytojomis Dalia Kuisiene, Aušra Majoravičiene bei Gražina Noreikaite.

Renginio metu pristatyta naujausia, dar dažais kvepianti eilėraščių ir pasakaičių knyga vaikams „Viešnagė Vorynėje“. Pagėgių Vydūno biblioteka pirmoji Lietuvoje, kuri galėjo prisiliesti prie šios, naujai išleistos, rašytojo Jono Endrijaičio knygos vaikams bei pristatyti ją visuomenei. Knygoje „Viešnagė Vorynėje“ pasakojama apie berniuką Vyčiuką ir jo vaizduotėje sukurtos pasakų šalies Vorynės, vorų bei kitų vabaliukų, gyvūnų, paukščių ir žuvų draugystės gijas. Popietėje mokiniai ne tik įdėmiai klausėsi rašytojo sukurtų eilių, bet ir patys mielai jas skaitė. Patiems aktyviausiems bei drąsiausiems poezijos mylėtojams rašytojas įteikė saldžias voro dovanėles. Poetas Jonas Endrijaitis – ne tik poezijos kūrėjas, bet ir dainuojamosios poezijos atlikėjas, kuris pats kuria muziką savo eilėms. Tad renginio metu skambant gitarai, rašytojas, kartu su vaikučiais dainavo apie šamo ūsą, apie šuniuką jorkšyriuką, slieko breiką ir kt.

Renginio pabaigoje bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vedėja Liudmila Fetingienė pasveikino visus su Tarptautine vaikų knygos diena bei pravedė trumpą viktoriną. Direktorės pavaduotoja, pavaduojanti direktorę, Ramutė Vaitkuvienė dėkojo rašytojui už šiltą ir linksmą knygos pristatymą bei puikų bendradarbiavimą. Linkėdama poetui sveikatos bei kūrybinės sėkmės, bibliotekos vadovė padovanojo jam Vydūno  knygą „Asmenybė ir sveikata“.

Nuotaikinga kūrybinė popietė, skirta Tarptautinei vaikų knygos dienai, pabaigta linksmai – rašytojo sukurta ir drauge su šiame renginyje dalyvavusiais vaikais atlikta daina „Karaliaus pilis“.

The post Pagėgių Vydūno biblioteka pirmoji Lietuvoje pristatė Jono Endrijaičio knygą vaikams „Viešnagė Vorynėje“ appeared first on Voruta.

www.voruta.lt

Jeigu įvairialypėje Simono Daukanto veikloje tektų išskirti reikšmingiausią kryptį ir svarstyti, kuris iš šio žymiojo tautiečio į lietuvystės pamatus suręstų „akmenų“ yra didžiausias bei tvirčiausias, pirmoje vietoje neabejotinai atsidurtų jo nuopelnai nacionalinei istoriografijai. Atrodo, kad dažnai vartojamas ir nekvestionuojamas teiginys, apibrėžiantis S. Daukantą kaip „nacionalinės istoriografijos pradininką“, vis dėlto yra statiškas. Įdomu, kokius dėmenis aprėpia ši apibrėžtis? Ar pažįstame kultūrologinę aplinką, kurioje gyveno ir kūrė S. Daukantas? Ar suvokiame save „vargo pele“ vadinusios darbščios asmenybės indėlį į mokslo aruodus? Ar dar tebeaktuali diskusija, kuo reikėtų laikyti pirmosios istorijos lietuvių kalba autorių – romantiku ar mokslo autoritetu? Ką nauja galime pasakyti apie S. Daukantą, jo veiklą vertindami prabėgus tam tikram laikui ar net tarptautiniame kontekste?

Šiais ir daugeliu kitų klausimų diskutuos žymūs Lietuvos istorijos bei kultūros tyrėjai prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius, dr. Reda Griškaitė, prof. habil. dr. Zigmantas Kiaupa, doc. dr. Aurelijus Gieda, doc. dr. Moreno Bonda.

The post Istorikų ir kultūros istorikų suėjimas „Simono Daukanto istorija – Simonas Daukantas istorijai“ appeared first on Voruta.

Organizatorių nuotraukos

Gintautas TAMULAITIS, Klubo „Žalgirio pergalės parkas“ pirmininkas, www.voruta.lt

Balandžio 7 d. Žalgirio pergalės parke įvyko švarinimosi talka kartu ir akcija „Darom 2019“. Po talkos parkas nušvito švara ir gaiva. Čia buvo atsodinta per 30 ąžuoliukų, surinktos šiukšlės, apgenėtos parko medelių šakos ir suneštos bei suvežtos į krūvą.

Už šį kilnų poelgį, klubo „Žalgirio pergalės parkas“ vardu, dėkoja Kauno rajono Tarybos nariui Jonui Mačiuliui, Vilkijos m. seniūnui Kaziui Bačėnui, UAB „Hidraulinės sistemos“ savininkui ir klubo nariui Juozui Klimkevičiui, parko pradininkui ir jo kūrėjui prof. Algimantui Gradeckui, ūkininkų šeimai Juozui ir Pauliui Staliūnams už transporto pagalbą palaistant pasodintus medelius ir išvežant šakas.

LŠS Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės jauniesiems šauliams iš Babtų, o jų vadovei Žanetai Jaunkauskaitei ne tik talkinimą, bet ir už LŠS organizuotos šauliškos košės virimą ir vaišinimą, Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo rinktinės vadui kpt. Vytautui Žymančiui, LKRKA Kauno skyriaus kario Pauliaus Pacevičiaus šeimai, Klubo valdybos ir parko nariams ir kitiems dalyviams. Dėkojame, kad esate ir mylite gamtą, puoselėjate ją  ir saugojate Lietuvos istorijos ištakas.

The post Žalgirio pergalės parke – švarinimosi talka ir akcija „Darom 2019“ appeared first on Voruta.

www.voruta.lt

2019 m. balandžio 17 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g.1, kun. prof. teol. dr. Romualdas Dulskis, neseniai pasirodžiusios knygos „Konfucijus ir Kristus“ autorius, skaitys viešą paskaitą „Konfucijus ir Jėzus: fenomenų skirtingumas ir mokymų analogijos“.

Konfucijaus humanizmas yra toks universalus, jog natūraliai kyla klausimas, kiek pagrįstas krikščioniškojoje teologijoje dominuojantis požiūris, kad jo šaltinis tėra prigimtinė žmogiškoji išmintis. Lygindami Jėzaus ir Konfucijaus mokymus, didį etinį jų abiejų vertingumą, juose glūdinčią transcendentinę išmintį, moralinių ir teologinių dorybių siekį, pagarbos ir atjautos idėjas, analizuosime, kaip abiejuose mokymuose sąveikauja dieviškasis ir žmogiškasis elementai, Dievo įkvėpimas ir žmogaus pastangos pažinti būties tiesą. Svarstysime, kaip konfucianistinio žmogaus Kelio koncepcija gali praturtinti krikščioniškojo žmogaus pašaukimo sampratą ir bet kokios pasaulėžiūros žmogui padėti suvokti esminę savo tapatybę. Renginio metu bus galima įsigyti naujausią profesoriaus knygą „Konfucijus ir Kristus“.

Profesorius Romualdas Dulskis – habilituotas teologijos mokslų daktaras, ilgametis Europos katalikų teologų draugijos Kuratoriumo narys ir Europos katalikų teologų draugijos Lietuvos sekcijos prezidentas, Akademinės krikščionybės ir religijų dialogo instituto direktorius. Skaitė pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Airijoje, Indijoje, Kinijoje, Pietų Korėjoje, Taivane, Japonijoje.

LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyriaus informacija

The post Konfucijus ir Jėzus: fenomenų skirtingumas ir mokymų analogijos appeared first on Voruta.

www.voruta.lt

Jau šeštąjį kartą vykstančių „Gyvybės apdovanojimų“, skirtų paminėti Pasaulinę gyvybės dieną, organizatoriai skelbia atrankos pradžią. Visi Lietuvos gyventojai kviečiami siūlyti iniciatyvas, organizacijas ar žmones, kurie, jų nuomone, pastaraisiais metais labiausiai prisidėjo prie gyvybės kultūros puoselėjimo. Anketų, kurias užpildyti galima čia, organizatoriai laukia iki balandžio 21 d.

„Gyvybės apdovanojimai“ – jau šeštąjį kartą vykstanti iniciatyva, pradėta 2014 m., rengiama žurnalo „Ateitis“, internetinio portalo „Bernardinai.lt“ ir žurnalo „Apžvalga“. Idėja surengti tokius apdovanojimus kilo stebint vis aktyvesnį įvairių jėgų pasipriešinimą asmens ir gyvybės orumo idėjai, kuri dažnai supaprastinama į kelis jautrius ir visuomenę skaldančius klausimus (abortai, eutanazija ir pan.).

Apdovanojimais siekiama parodyti, kad gyvybės apsauga apima labai platų veiklų spektrą – rūpinimąsi silpnesniais mūsų visuomenės nariais, socialiai atsakingo verslo plėtrą, pagalbą suabejojusiems gyvenimo prasme ir kiti, kartais visai kasdieniški, mūsų darbai. Organizatoriai mano, kad tokia plati Apdovanojimų puoselėjama gyvybės kultūros idėja ne skaldo, o vienija visuomenę ir kviečia pastebėti gražius darbus aplink mus darančius žmones, kurie gyvena ne tik dėl savęs, bet ir dėl kito. Tai galimybė kalbėti apie šviesius, pozityvius dalykus.

Praėjus savaitei nuo Pasaulinės gyvybės dienos, kasmet Lietuvoje minimos paskutinį balandžio sekmadienį, gegužės 5 d. 15 val., Lietuvos mokslų akademijos salėje įvyks iškilminga Gyvybės apdovanojimų 2019 ceremonija. Renginys atviras ir nemokamas. Renginio globėjas yra Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, rėmėjas – Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas.

Gyventojai kviečiami siūlyti iniciatyvas, organizacijas, šeimas, šeimynas ar žmones, kurie yra verti gyvybės puoselėtojo vardo, šioms nominacijoms:

„Už šeimos stiprinimą“ – prisidedantiems prie šeimos – tautos ir valstybės pamato – stiprinimo visuomenėje ir padedantiems spręsti sutuoktinių, tėvų ir vaikų tarpusavio santykių, kitas šeimoms kylančias problemas;

„Už profesinį pasiryžimą puoselėti gyvybės kultūrą“ – įvairių profesijų atstovams tiesiogiai gelbstintiems gyvybę ar netiesiogiai prisidedantiems prie gyvybės kultūros puoselėjimo bei skatinantiems ir mus kasdienėje savo veikloje atrasti vietos gyvybės kultūrai;

„Už dvasinę ir fizinę pagalbą silpnesniam“ – padedantiems atrasti gyvenimo prasmę ir viltį tiems visuomenės nariams, kuriems reikalingas ypatingas dėmesys ir atjauta;

„Už jaunimo ugdymą atsakingam požiūriui į gyvybę“ – organizacijoms, sugebančioms užmegzti ypatingą ryšį su jaunimu ir ugdyti atsakingą požiūrį į gyvybę nuo pat užsimezgimo iki natūralios mirties, ar asmenims, populiarinantiems gyvybės apsaugos idėjas jaunimo gretose;

„Už ilgametį indėlį gyvybės kultūros puoselėjimui“ – svariai prisidėjusiems prie gyvybės apsaugos, šeimos instituto stiprinimo ir jam palankios aplinkos kūrimo, tapusiems įkvėpimu ir pavyzdžiu kitiems aktyviai ginti pamatines vertybes.

Elektroninę anketą kviečiame pildyti iki balandžio 21 d. Anketų, siunčiamų paštu (pridedama), laukiame iki balandžio 19 d. adresu Teatro g. 8-17A, Vilnius.

Organizatoriai tikisi sulaukti žmonių įsitraukimo ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio lietuvių. Vienas iš pagrindinių šių apdovanojimų tikslų yra sužinoti apie gražias iniciatyvas ar menkiausią žengtą žingsnį, kuris paskatino šalia esantį artimą žmogų ar visą bendruomenę dar labiau patikėti Gyvybės galia. Nesvarbu, kuriame pasaulio kampelyje bebūtumėte – laukiame Jūsų gražių ir įkvepiančių istorijų!

Su mumis galite susisiekti el. paštu gyvybeskultura@gmail.com arba tel. nr. +370 616 19363 (Goda Karazijaitė, „Gyvybės apdovanojimų“ koordinatorė), +370 616 34013 (Reda Sopranaitė, „Ateities“ žurnalo atstovė).

Gyvybės apdovanojimai – tai nekomercinė pilietinė iniciatyva, siekianti puoselėti Gyvybės kultūrą,  todėl mums labai svarbi Jūsų parama. Savo auką Gyvybės apdovanojimams galite pervesti (mokėjimo paskirtis – „Gyvybės apdovanojimams“):

Viešoji įstaiga „Ateities leidybos centras“

Įmonės kodas 301697039

Sąsk. Nr. LT87 7300 0101 0751 5327

The post Kviečiame teikti nominacijas „Gyvybės apdovanojimams“ appeared first on Voruta.

The post Per šv. Velykas žygis Leliūnuose (Utenos r.) appeared first on Voruta.

Maloniai kviečiame į diskusiją „Tarp eilučių: kinas ir politika“, kuri vyks balandžio 30 d., 16:30–19:00 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius).

„Tarp eilučių“ – tai Kultūros ministerijos organizuojamas diskusijų ciklas, kviečiantis pažvelgti į įvairias kultūros sritis per medijų ir informacinio raštingumo (toliau MIR) prizmę. Šiuo renginių ciklų ministerija tęsia MIR bei kritinio mąstymo ugdymą kultūros srityse bei skatina į diskusiją įsitraukti platesnę auditoriją.

Renginiu „Tarp eilučių: kinas ir politika“ siekiama atidžiau žvilgtelėti į kino ir politikos sąryšius ir dialogą: ar politikos dalyvavimas kine veiksmingas? kokios šiuolaikinės Lietuvos politikos funkcijos suteikiamos kinui? ar mąstymas apie kiną kaip (ne)veiksmingą propagandos įrankį yra produktyvus? ar Lietuvoje egzistuoja politinis kinas?  kokį atminties ir praeities modelį siūlo lietuviški istoriniai filmai?

Renginį sudarys dvi dalys:

• I dalis: pranešimai apie kino, politikos bei propagandos santykį ir raidą.
• II dalis: diskusija „Lietuvos kino aikštelėje: kokį istorinį kiną kuriame?“

Renginio dalyviai: Natalija Arlauskaitė – VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė, kino ir vizualumo tyrinėtoja, Gintautas Mažeikis – VDU profesorius, filosofas, kultūros teoretikas, Rolandas Kvietkauskas – Lietuvos kino centro direktorius, Karolis Zikaras – istorikas, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikas, Živilė Gallego – kino prodiuserė (filmas „Emilija iš Laisvės alėjos“), Karolis Kaupinis – režisierius, scenaristas (filmas „Nova Lituania“).

Renginį moderuoja kino istorikė Lina Kaminskaitė-Jančorienė, VšĮ „Meno avilys“.

Renginys atviras visiems. Kviečiame dalyvauti bei pakviesti kitus, kuriems tai būtų įdomu.

Renginį rasite ir „Facebook“ tinkle: https://www.facebook.com/events/2200391596717779/.

Kultūros ministerijos

Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyrius

The post Diskusija „Tarp eilučių: kinas ir politika“ appeared first on Voruta.