www.voruta.lt

Parodos „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema „Ponas Tadas“ renginių ciklas

Vieša paskaita „Vilniškiai Adomo Mickevičiaus bičiuliai“
Piotr Załuski (Lenkija)

Baigęs studijas Vilniuje, Adomas Mickevičius įgijo universitetinį išsilavinimą. Šios studijos buvo ne tik svarbus žinių šaltinis, bet ir impulsas plėtotis jo poetinei kūrybai, kurios reikšmę lenkų literatūros istorijai būtų sunku pervertinti. 1822 m. Vilniuje išleista A. Mickevičiaus debiutinė eilėraščių rinktinė Baladės ir romansai laikoma Romantizmo epochos lenkų literatūroje pradžia.

Tačiau jei norėtumėme įvertinti visą, perfrazuojant A. Mickevičių, „vargšų tremtinių, vergijoj pagimdytų“ kartą, reikėtų prisiminti ir dar vieną svarbų, o gal net svarbiausią, dalyką – jaunuolių, kuriuos suvedė Romantizmo idėjos, bičiulystę. Stiprūs, natūraliai užsimezgę asmeniniai ryšiai išliko visą gyvenimą. Jaunus vyrus siejo platūs užmojai dirbti visuomenės ir mokslo labui. Taip radosi prielaidos 1817 m. įsteigti Filomatų draugiją. A. Mickevičiaus ir jo bičiulių ketinimai buvo rimti ir garbingi. Draugijos nariai prisiekdavo, kad neišduos slapta puoselėjamų ambicingų planų, bet neįvertino ribotų galimybių juos įgyvendinti. Deja, nors ir veikė slaptai, filomatai tapo Rusijos imperinės valdžios persekiojimo aukomis. Draugijos nariai buvo įkalinti, nuteisti, ištremti į Rusijos gilumą, politiniu požiūriu valdžios pasmerkti. A. Mickevičius ir bičiuliai patyrė sunkių išbandymų: kalėjimą, tardymus, nuosprendžių paskelbimą, – jie turėjo išlaikyti rimčiausius patriotizmo, pilietinės brandos ir žmogiškumo egzaminus. Tai buvo siaubingas, bet tuo pat metu ir naudingas testas.

Vieša paskaita „Katalikai, unitai, protestantai ir masonai. Adomo Mickevičiaus mokytojai Vilniuje“
Prof. habil. dr. Elżbieta Dzikowska (Lodzės universitetas, Lenkija)

„Skirtybių vienovė“ – taip taikliausiai būtų galima apibūdinti profesorių ir studentų bendruomenę, kuri kelis šimtmečius būrėsi Vilniaus universitete. Vilniaus ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinių tradicijų daugiakultūriškumas, tautinės, etnokonfesinės, luominės skirtybės, viena vertus, suponuoja mintį apie lokalaus uždarumo ir atskyrimo procesus, kita vertus, leidžia suprasti pagarbą kitoniškumui ir konceptualiai suvokti visumą įvairiopų reiškinių, kurių neįmanoma vertinti izoliuotai, būtina atsižvelgti į jų funkcionalų tarpusavio sąryšį.

Tokia skirtybių vienovės, sambūvio koncepcija ir taps atspirties tašku prelegentei paskaitoje pristatyti tuos Vilniaus universiteto profesorius, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai darė poveikį didžiojo Europos Romantizmo epochos poeto biografijai ir kūrybai.

*Paskaitos vyks lenkų kalba, bus sinchroniškai verčiamos į lietuvių kalbą.

Paskaitos nemokamos, bet būtina išankstinė registracija čia.
Po viešų paskaitų klausytojai maloniai kviečiami aplankyti parodą.
Rengėjai pasilieka teisę keisti renginių datą ir dalyvius.

www.voruta.lt

The post Širvintų krašto vietovardžiai su dr. Kazimieru Garšva appeared first on Voruta.

Nuotraukos autorė – A.Žukaitė  

Jolanta NOVOPAŠINIENĖ, Juodšilių „Šilo“ gimnazijos skyriaus vedėja, www.voruta.lt

Lietuvos valstybės atkūrimo išvakarėse, vasario 15 dieną, Juodšilių „Šilo“ gimnazijos bendruomenė vykdė projektą „Pasveikinkim vieni kitus, juk tai daryti šitaip lengva“. Šią dieną buvo nuspręsta organizuoti įvairias veiklas, kurių metu mokiniai ne tik prisimintų Vasario 16-tosios svarbiausius istorinius faktus, iškilmingai perskaitytų Lietuvos nepriklausomybės aktą, pagerbtų 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarus, prisimintų Nepriklausomybės akto suradimo istoriją ir kitus svarbius bei įsimintinus faktus, bet ir patirtų kūrybinį, bendradarbiavimo, pasididžiavimo savo gimnazija ir Lietuva džiaugsmą.

Nuotraukos autorė – J.Gumbrevičienė

                      Mokiniai, mokytojai ir visa bendruomenė tą dieną ne tik dalijosi istorinėmis žiniomis, bet ir pynė trispalves draugystės apyrankes, kurias dovanojo ne tik vieni kitiems, bet ir mokytojams, šeimos nariams, kaimynams, gatvėje sutiktiems žmonėms. Dovanodami apyrankes linkėjo tikėjimo, vilties, džiaugsmo, sveikatos. Per kitas pamokas buvo piešiamos plytos, iš kurių buvo „statomas“ žodis Lietuva. Kiekvienos klasės mokinys nupiešė po kelias plytas išmargindamas jas tautiniais motyvais, ornamentais ir įrašė joje savo vardą, juk mes ir esame mūsų Lietuvos statytojai, kūrėjai. Gimnazijos pastatų koridorių sienas papuošė ryškūs, margaspalviai užrašai LIETUVA.

Nuotraukos autorė – R.Stipinienė

                      Tam, kad pajustume, jog esame darni, vieninga bendruomenė, ne tik visi drauge giedojome Lietuvos himną, bet ir rinkomės į gimnazijos valgyklą bendroms vaišėms, juk švenčiame Lietuvos gimtadienį. Kiekviena klasė puošė savo staliuką trispalve atributika, nuklojo stalą namuose pasigamintomis vaišėmis. Visi drauge susirinkę ne tik vaišinomės, dalinomės įspūdžiais, bet ir sveikinome Lietuvą dainomis, eilėraščiais, sveikinimais. „Rytoj minėsime  Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną,- sveikino gimnazijos bendruomenę 12-tos klasės mokiniai,- tad visi drauge pasidžiaukime atkurta, vieninga valstybe. Tik nuo mūsų priklausys, kokią valstybę mes sukursime, kokioje valstybėje gyvensime ir kokią ją matys pasaulis. Saugokime savo šalį, tausokime ją ir gerbkime, nes tai – mūsų namai. Tikėkime gražia Lietuvos ateitimi ir garsinkime ją savo gražiais darbais. Gražios mums visiems Lietuvos valstybės  atkūrimo šventės“.

Nuotraukos autorė – J.Gumbrevičienė

Džiaugiamės gražiai, linksmai, išradingai įgyvendintu projektu „Pasveikinkim vieni kitus, juk tai daryti šitaip lengva“, skirtu Vasario 16 –tajai paminėti.

Nuotraukos autorė – D.Bureikienė

The post Projektas „Pasveikinkim vieni kitus, juk tai daryti šitaip lengva“, skirtas Vasario 16 –tajai appeared first on Voruta.

Matuizų bibliotekos nuotraukos

Vidutė STADALNYKIENĖ, Matuizų bibliotekos bibliotekininkė, www.voruta.lt

Švelniai krintant žiemos  sniegeliui, vasario 12 dieną knygos Martyno Vainilaičio „Kaulo bobos apžavai“ garsiniai skaitymai vyko Matuizų bibliotekoje, šiai knygai 20 metų.Apsilankė Matuizų pagrindinės mokyklos antrokėliai su mokytoja Ramune Lusiene. Vaikiškų pasakų karaliumi tituluojama poeto Martyno Vainilaičio kūryba pelnė  ypatingą apdovanojimą. Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomas neįprastas ir įdomus eksponatas-karūna, pasakojo vaikams  bibliotekininkė Vidutė Stadalnykienė, vėliau supažindino su  poeto biografija.

Skaitymo popietei karūną piešė, iliustravo  Rugilė Pajaujytė Vkl, Augustė Varaniūtė IVkl, Greta Turonytė  Vkl, su  į viršų kylančiomis aštuoniomis smailiakampėmis viršūnėlėmis. Visi vaikai „karūnuoti“ skaitė tekstus su karūna  ant galvos, vienas kitam primindami, kad nepamirštų užsidėti. Aiškinomės žodžių prasmę: vešlūs, paišina, sietuvas, atšūkavo, nevalyvas, maskatavo, nešvankybės, vyžai, neūžaugos, balana-kuriuos sutikome skaitydami tekstą iš knygos „Kaulo bobos apžavai.“

Per tris savaites piešinių konkursui nupiešta 30 vaikų piešinių, gražiausi ir geriausiai temą atspindintys piešiniai: Igno Zotovo II kl, Redos Laurinavičiūtės Vkl, Meidos Ivanauskaitės IV kl. Gintaro Vinckevič IV kl, Viltės Vinckevič IV kl. Įteiktos padėkos už piešinius. Padėkos įteiktos ir jauniesiems skaitytojams, mokytojoms Ramunei Lusienei bei Jolitai Prakapienei, smagios  popietės  pabaigoje vaišinomės bibliotekininkės pagamintu želės tortu.

The post Martyno Vainilaičio „Kaulo bobos apžavai“. Knygai -20 metų appeared first on Voruta.

www.voruta.lt

Lietuvos muziejų asociacija (LMA) aštuntą kartą dalyvauja tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje ir kartu su šalies muziejais 20-osios mugės svečiams pristato solidžią programą: beveik 250 pavadinimų leidinių, 10 naujausių knygų pristatymų ir edukacinę parodą „Praeitis atverta ateičiai: tekstai ir vaizdai iš muziejų rinkinių“, skirtą 20 metų muziejų leidybinei veiklai.

Jungtiniame LMA stende 3.10 Litexpo rūmų 3 salėje, dalyvauja Alytaus kraštotyros, Angelų, Joniškio istorijos ir kultūros, Kauno rajono, Kėdainių krašto, Lietuvos jūrų, Lietuvos liaudies buities, Lietuvos teatro, muzikos ir kino, Maironio lietuvių literatūros, Marijampolės kraštotyros, Mažosios Lietuvos istorijos, Molėtų krašto, Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės, Panevėžio kraštotyros, Raseinių krašto istorijos, Rokiškio krašto, Šiaulių „Aušros“, Trakų istorijos, Utenos kraštotyros, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų, Vytauto Didžiojo karo muziejai, Biržų krašto muziejus „Sėla“, Žemaičių muziejus „Alka“, muziejus „Duonos kelias“, atskiruose stenduose leidinius pristato Bažnytinio paveldo, Lietuvos dailės, Lietuvos nacionalinis, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejai ir Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, į renginius už mugės ribų kviečia MO muziejus.

Kultūrinėje mugės programoje vyks aktualiausių muziejų leidinių pristatymai:

Aldonos Snitkuvienės knyga „Tilmansai ir jų palikimas Kaune“ vasario 21 d. 11 val. konferencijų salėje 3.2 ir Linos Preišegalavičienės monografija „Tautinės modernybės architektas: Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba 1888–1932“ vasario 21 d. 13 val. konferencijų salėje 3.2 (Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus);

Viktorijos Kazlienės leidinys „Istoriniai pasakojimai apie Molėtų krašto žydų kultūros paveldą“ vasario 21 d. 14 val. konferencijų salėje 5.2 (Molėtų krašto muziejus);

Liucijos Armonaitės monografija „Giedrius Mackevičius (1945–2008) ir jo Teatras“ vasario 21 d. 15 val. konferencijų salėje 5.2. (Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus);

Viliaus Kavaliausko knyga „Trakų apskrities karžygiai“ vasario 21 d. 15 val. konferencijų salėje 3.1 (Trakų istorijos muziejus);

Dalios Kiukienės, Marijonos Mieliauskienės, Nijolės Šniokienės leidinys „Grafų Tyzenhauzų kultūros kelias“ vasario 21 d. 17 val. salėje 1.3 (Rokiškio krašto muziejus);

Agnės Narušytės, Gintaro Zinkevičiaus albumas „Remigijus Pačėsa. SHTAI“ vasario 22 d. 12 val. konferencijų salėje 5.2 (Šiaulių „Aušros“ muziejus);

Ritos Mikučionytės albumas-katalogas „Juozapo Miliūno Tolumos. Tapyba, eilės, prisiminimai“ vasario 22 d. 18 val. konferencijų salėje 1.3 (Utenos kraštotyros muziejus);

Birutės Malaškevičiūtės knyga „Kasdieniai nutikimai tarpukario Alytuje“ vasario 22 d 18 val. konferencijų salėje 3.2 (Alytaus kraštotyros muziejus);

Tetralizuotas pažintinės knygelės mažiesiems „Jūros ABC“ vasario 24 d. 14 val. Vaikų scenoje (Lietuvos jūrų muziejus).

Turiningą Lietuvos muziejų asociacijos narių programą Vilniaus knygų mugėje 2019 finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos kultūros institutas.

The post Lietuvos muziejai tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje 2019 appeared first on Voruta.

www.voruta.lt

The post Prezidentė apdovanos išradingiausius Vasario 16-osios šventimo idėjų autorius appeared first on Voruta.

www.voruta.lt

Kultūros holdingo organizuojamas renginys ,,Konglomeratas“, pirmąją pavasario dieną kvies visus apsilankyti Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje, kur savo kūryba dalinsis skirtingų kartų, bei kultūros sričių atstovai. Per dar tik pradedančią šurmuliuoti Kaziuko mugę, bažnyčios durys bus atvertos visiems norintiems iš arčiau pažintį kūrėjus neformalioje aplinkoje.

Meniškos erdvės

Per pastaruosius kelerius metus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia tapo atvira kultūros renginiams. Dėl netradicinių erdvių, ne viena organizacija jau ten spėjo surengti parodą, akciją ar festivalį. ,,Esame labai dėkingi bažnyčiai už bendradarbiavimą rengiant šį projektą, kadangi sunku Vilniuje rasti tokią vietą, kur būtų tiek daug skirtingų ir meniškų erdvių“, apie renginio vietos pasirinkimą kalbėjo vienas iš organizatorių –  Gabrielius Zapalskis.

Visi atėjusieji į renginį, bus vaišinami arbata ir kviečiami ne tik apžiūrėti bažnyčią, bet ir susitikti kūrėjus, kurie pristatys savo darbus netikėčiausiose erdvėse. Per penkias valandas, į svečius, kaip į savo trumpalaikius kūrybos namus žmones kvies įvairių sričių menininkai: dramaturgai, šokėjai, muzikantai, poetai, fotografai, dailininkai ir kt.

Dalyviai

,,Mūsų tikslas buvo pakviesti kuo daugiau skirtingų kartų ir kultūros sričių kūrėjų, kurie ne tik grotų ar skaitytų kaip yra įpratę, bet, fotografai papasakotų apie savo kūrinius patys gerdami arbatą ar kepdami blynus. Kaip pirmam rengiamam kūrėjų konglomeratui 20-ties dalyvių skaičius yra padorus galvoti apie šio projekto tęstinumą ateityje“, – kalbėjo Gabrielius Zapalskis.

Rengiamoje menininkų galerijoje ,,Konglomeratas“ pasirodys šie kūrėjai: Aleksandr Špilevoj, Aistė Lasytė, Aldona Vilutytė, Marija Baranauskaitė, Simonas Nekrošius, Mindaugas Valiukas, lazy diamond’s underground, Karolina Žernytė ir pojūčių teatras, Mikalojus Povilas, Vilutis, Lina Simutytė, Kazimieras Jušinskas, Mantvydas Leonas Pranulis, Viltė Švarplytė, Artūras Šilanskas, Marijus Gailius, Bartosz Frątczak, Žilvinas Vingelis ir Baltijos kamerinis operos teatras, Algimantas Černiauskas, Saulė Šmidtaitė, Goda Pele.

,,Manome, kad šiandien per mažai skiriame dėmesio kultūrai, kurioje yra ne tik menininkų darbai, o apskritai mūsų visuomenės vidinis bendravimas. Juk tai yra ne maža dalis mūsų kultūros. Atsiradusias ribas tarp kūrėjų kartų, tarp žiūrovo ir menininko norisi tirpdyti ir skatinti tarpusavio dialogą. Todėl kviečiame neįsipareigoti tiek dalyvius, tiek atėjusius į svečius, o atsipalaiduoti ir susitikti konglomerate kalbėtis visomis formomis“, – kalbėjo organizatoriai.

Projektą iš dalies finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė

The post Į Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią žmones kvies įvairių sričių menininkai: dramaturgai, šokėjai, muzikantai, poetai, fotografai, dailininkai appeared first on Voruta.

www.voruta.lt

The post Karininkų ramovėje – filmo „Uosis, Tigras ir Liepsna“ premjera appeared first on Voruta.

www.voruta.lt

Kovo 3 d., sekmadienį, Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į Atgimimo aikštę kur vyks Užgavėnės ‒ Morės rinkimai. Nuo 14.00 val. bus galima susipažinti su pretendentėmis į Morės postą, balsuoti už patikusią kandidatę,  įsivelti į linksmas persirengėlių provokacijas, gomurį pamaloninti tradiciniais Užgavėnių patiekalais ir kaip reikiant pasiautėti.  16.00 val. vyks Morės rinkimų rezultatų paskelbimas  ir nugalėtojos pagerbimas ugnimi.

Užgavėnės suburia ir pavasario išsiilgusius, ir šaltojo sezono mėgėjus, mat ši šventė – virsmas į pavasarį, žiemos palydos, triukšmingas pavasario žadinimas. Klaipėdos etnokultūros centras kasmet rengdamas Užgavėnių šventę siekia, kad ji taptų šio laikmečio atspindžiu. Šalia tradicinių kaukių, linksmybių, būtinų šventės atributų savo vietą randa šiandieninės aktualijos, dalyviai įtraukiami į pramoginius žaidimus, įvedama naujų personažų.

Šių metų Klaipėdos Užgavėnių tema – Morės rinkimai.  Atėję į Atgimimo aikštę, klaipėdiečiai galės deklaruoti gyvenamąją vietą, paklius į agitacinius rinkiminius štabus, kur knibždės velniai, raganos, giltinės, maumai, arkliai, ožkos, gervės, meškos, įvairūs užsieniečiai, ubagai, daktarai, vestuvininkai ir kitos būtybės. Kiekvienas agituos balsuoti  už savo kandidatę – vieną iš dešimties pretendenčių. Morės rinkimuose dalyvaus: Vanta Piliulė (Sveikų ir gyvų sąjunga), Atraiža Morzytė-Špaklienė (Tituluotų gražuolių aljansas), Skiedra Bildaitė-Pliauskė (Veidmainių atsimainymo frontas), Smulka Verslytė (Versliukų startuolių partija), Cypa Bildė-Tildė (sąjūdis „Decibelai ir dažniai“), Rykštė Nesmurtinė (rinkimų akcija „Ant bangos“), Fainutė Linksmaitė (Baliauninkų aljansas), Papjė Mon-Von (Internatijonal proveržis „Plius minus“), Čiakra Guru (Dzin logikos proveržis), Asaba Pamėklienė (savarankiškai pasikėlusi).

Ar pavyks per šiuos rinkimus išvengti korupcinių elementų, paaiškės šventės metu. Rinkimų aktualijas praneš Atgimimo aikštėje girdimas  Užgavėnių radijas „Tararai“. Balsavimo eigą stebės asociacija „Darbinės pirštinės“. Morės rinkimai baigsis 16.00 val. viešu balsų skaičiavimu. Lašininis ir Kanapinis darniai paskelbs rezultatus, tačiau kivirčo ir grumtynių  jiems išvengti nepavyks. Morės rinkimus nugalėjusi Morė bus pagerbta  plojimais  ir iškilmingais ugnies liežuviais, patrauksiančiais iš mūsų gyvenimo visas negandas ir blogybes.

Atiduok balsą Morės rinkimuose kovo 3 d. Klaipėdoje!

Tačiau nepamiršk:  kad ir ką beišrinktum, pavasaris vis tiek ateis.

Užgavėnių šventės rengėjas Klaipėdos etnokultūros centras

www.etnocentras.lt

The post Klaipėdos Užgavėnės – Morės rinkimai appeared first on Voruta.

Rimgaudo Žaltausko nuotraukos

Inga LEVICKAITĖ-VAŠKEVIČIENĖ, www.voruta.lt

Šiemet į Užgavėnių šventę Lietuvos liaudies buities muziejus kviečia kovo 2 dieną, šeštadienį. Renginio pradžia 12 valandą. Sodybose ir pakelėse laukiantys folkloro ansamblių persirengėliai visus kvies šokti, dūkti ir ragins greičiau ateiti pavasarį.

Per Užgavėnes būtina sočiai prisivalgyti, kad pilvas taptų kietesnis už kaktą. Linksmoje viktorinoje „Šiupinynas“ įminę mįslę ar minklę lankytojai galės paragauti gardaus šiupinio. Miestelio špitolėje muziejininkės keps ypatingus išrūgų blynus – vieną iš Užgavėnių muziejuje simbolių. Blyninėje „Po malūno sparneliu“ blynų bus galima išsikepti ir patiems.

Persikūnijimo kambaryje lankytojai galės pailsėti nuo savęs ir išbandyti tradicinio Užgavėnių personažo kūną – trumpam pavirsti daktaru, jaunąja arba gerve. „Persikūnyti“ padės labai patyrusi muziejininkų komanda.

Visi lankytojai kviečiami atvykti su rankų darbo kaukėmis. Miestelyje vyks vaikų kaukių konkursas, kuriame bus renkama juokingiausia, kūrybingiausia arba išmaniausia ir netikėčiausia kaukės. Kaukių bus galima pasigaminti ir kaukių dirbtuvėse. Veiks šiauliečio tautodailininko Sauliaus Tamulio etnografinių kaukių paroda.

Bus daug liaudiškų žaidimų, rungtynių, pramogų, orientacinės varžybos po etnografinę Lietuvą. Vyks jau trečiasis lietuviškų ristynių turnyras.

Šventė baigsis siautulinga Lašininio ir Kanapinio dvikova, o praeitų metų negandos ir žiemos šalčiai kartu su More supleškės ant laužo. Kuo darniau ir garsiau bus skanduojama: „Žiema, žiema, bėk iš kiemo!“, tuo greičiau ir žiema išeis.

Per Užgavėnes Lietuvos liaudies buities muziejuje – renkasi visa Lietuva! Juk nieko nėra linksmiau, kaip pačiam linksmintis ir kitus linksminti. Tik išsivoliojus sniege (jei jo bus), pasisupus supynėse, darbai bus sėkmingesni, o metai turtingesni.

The post Lietuvos liaudies buities muziejus kviečia švęsti Užgavėnes appeared first on Voruta.

Tomo Kapočiaus nuotr.

www.voruta.lt

2019 m. vasario 27 d. Vilniaus paveikslų galerijoje įvyko Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) visuotinis narių ataskaitinis susirinkimas. Muziejų bendruomenę sveikino ir prasmingų darbų linkėjo LR Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento ir Lietuvos kultūros tarybos atstovai.

Visos šalies muziejų vadovai susitiko didelių permainų išvakarėse – kovo 1 d. baigiasi visų dabartinių Kultūros ministerijai pavalžių nacionalinių ir respublikinių muziejų direktorių kadencijos ir jau prasideda konkursai į šias pareigas. Muziejų lauke ypatingai vertinamas tęstinumas – todėl už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos muziejininkystei Lietuvos dailės muziejaus direktoriui Romualdui Budriui suteiktas Lietuvos muziejų asociacijos Garbės pirmininko vardas. R. Budrys Lietuvos dailės muziejui vadovauja nuo 1979 m.,  yra vienas iš LMA įkūrėjų ir ilgametis jos pirmininkas, muziejininkystės patriarchas, tėviškai vadovavęs muziejams ir svarbiausiems muziejiniams pokyčiams permainų epochoje.

Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorei Aldonai Ruseckaitei suteiktas Lietuvos muziejų asociacijos Garbės nario vardas. A. Ruseckaitė vadovauja Maironio lietuvių literatūros muziejui nuo 1989 m., ji yra ilgametė LMA valdybos narė, 1999-2001 m. – jos pirmininkė, ryškus kultūrinės ir muziejinės veiklos pavyzdys šalies muziejininkams.

Susirinkimo dalyviams LMA vadovas-valdybos pirmininkas Raimundas Balza pristatė metinę veiklos ataskaitą ir 2019 m. veiklos planus, iždininkas Gintaras Dumčius pateikė finansinę ataskaitą. Buvo išklausytos Vadybos sekcijos valdybos nario Mindaugo Gudelio, Rinkinių apskaitos, apsaugos ir saugojimo sekcijos vadovės Ėrikos Striškienės, Švietimo sekcijos vadovės dr. Nelijos Kostinienės, Rinkinių mokslinio tyrimo sekcijos vadovo Daliaus Avižinio veiklos ataskaitos ir 2019 m. veiklų pristatymai.

Muziejų tarybos pirmininkė Olga Žalienė ir  valdybos pirmininkas Raimundas Balza pakvietė kolegas prasmingai diskusijai „Darnios plėtros link: muziejų kuriamos vertės ir visuomenės poreikiai“ dėl apibendrintų muziejinės bendruomenės nuostatų pateikimo kuriamai Lietuvos kultūros strategijai „Kultūra 2030“, kuri apibrėš artimiausio dešimtmečio kultūros srities pokyčių ir jų poveikio Lietuvos gyventojams esminių nuostatų visumą.

LMA skaičiuoja 24 veiklos metus ir vienija 100 muziejų, inicijuoja ir įgyvendina bendrus muziejinius projektus, padeda jiems tapti visuomeninio gyvenimo ir edukaciniu traukos centru regionuose, dalyvauja realizuojant kultūros ir švietimo programas palaiko glaudžius ryšius su Tarptautine muziejų taryba (ICOM) ir Europos muziejinių organizacijų tinklu (NEMO) ir kt., LMA veiklas 2019–2021 m. finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

The post Baigėsi nacionalinių ir respublikinių muziejų direktorių kadencijos appeared first on Voruta.

Knygos „Zarasų krašto savivaldai šimtas metų“ viršelis

Petras IVANOVAS, Zarasai, www.voruta.lt

Zarasų krašto muziejuje pristatyta nauja knyga „Zarasų krašto savivaldai šimtas metų“.

Visada labai malonu dalyvauti renginyje, kur išvysti dar vieną žodinį paminklą Zarasų kraštui, gali jį pasklaidyti. Jauti, kiek daug į jį įdėta triūso, meilės ir šilumos.

Naujoji knyga apie įdomų, turiningą Zarasų krašto istorijos etapą. Knygos puslapiai pasakoja apie tai, kaip zarasiškiai kūrė savivaldą, organizavo jos struktūras, nuveikė kitus savo valdžios kūrimo darbus šimtmečio sūkuriuose.

Knygos sudarytoja – ilgametė Zarasų krašto muziejaus darbuotoja Laima Raubiškienė

Naujos knygos sudarytoja – ilgametė Zarasų krašto muziejaus darbuotoja Laima Raubiškienė. Renginio metu ji kaip patyrusi gidė pristatymo dalyvius nuvedė į šimtametę praeitį. Vėl buvo prisiminta tarpukario istorija. Nelengva ji buvo ežerų kraštui, jo žmonėms. Savanoriai dar dalyvavo paskutiniuose mūšiuose už krašto laisvę, o Zarasų žemėse jau brėžėsi atkurtos valstybės apskrities ribos, kūrėsi vietos valdžia.

Vakaro metu vėl buvo prisiminta daug valdžių, kurias pergyveno šio krašto žmonės, neliko pamirštos ir tuo metu iškilusios asmenybės. Visi šie žmonės dirbo šiam kraštui, jo gyventojams. Apie šiuos nuveiktus darbus ir reikėjo surinkti duomenis, apibendrinti ir pateikti skaitytojo teismui. Žinoma krašto kraštotyrininkė prisipažino, kad stengėsi likti objektyvi ne vertindama darbus, o tik pateikdama faktus, išsaugotų archyvų rankraščių mintis.

Renginio dalyviai sužinojo ir apie knygos rašymo etapus. Tarpukario istorija tolima, tačiau rašyti ją teko lengviau dėl daugelio aplinkybių. Svarbiausia aplinkybė ta, kad Laima daug bendradarbiavo su kraštiečiais, gyvenusiais užsienyje. Daug istorinės medžiagos buvo gauta iš zarasiškio publicisto Petro Matekūno. Šis žmogus apie tą laikotarpį atsiuntė daug knygų, politikų prisiminimų ir rankraščių, dokumentų. Tokia vertinga medžiaga ir buvo papildyti muziejaus fondai. Jais knygos sudarytoja pasinaudojo ir šios knygos rašymo metu. Apie savivaldą ir jos istoriją tai nebe pirmoji šios sudarytojos knyga.

Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Arnoldas Abramavičius su knygos sudarytoja

Muziejuje buvo sukaupta daug medžiagos apie valdžios kūrimo etapus Zarasuose. L. Raubiškienė prisiminė ir apie šį sumanymą – įdomią muziejaus medžiagą įprasminti leidiniuose. Šią idėją įgyvendinti ir paskatino tuometinis rajono Savivaldybės meras Arnoldas Abramavičius. Jo iniciatyva ir buvo parengta ir išleista pirmoji knyga, skirta rajono savivaldai pirmuoju Nepriklausomybės laikotarpiu. Sudarytoja šį sumanumą įgyvendino, daug ir ilgai dirbo Valstybės archyvuose ir prieš dešimtmetį sudarė knyga „Zarasų apskrities savivalda“. Visi, kas domisi Zarasų istoriją, sužinojo, kaip zarasiškiai Nepriklausomybės laikotarpiu kūrė savo valdžią ir kūrė savo valdžios struktūras.

Turiningo renginio metu dalyviai dar sykį prisiminė daug praėjusio šimtmečio istorinių asmenybių. Zarasai – Augustino Voldemaro tremties vieta. Remiantis išeivijos spauda, žinoma, kad 1929 m. A. Voldemaras buvo ištremtas iš Kauno į Platelius, o vėliau perkeltas į Zarasus. Čia jis gyveno pas pusbrolį –Lietuvos banko Zarasų skyriaus direktorių irgi Augustiną Voldemarą. A. Voldemaras buvo nuolat sekamas samdomų žmonių iš kitų apskričių, kad nesusidraugautų su vietiniais sekliais. 1934 metais bandant įvykdyti Vyriausybės perversmą, A. Voldemaras grupės karininkų buvo atskraidintas į Kauną. Karo lauko teismas jį nuteisė mirties bausme, kuri vėliau buvo pakeista 12 metų kalėjimu. Atsėdėjęs 4 metus Utenos kalėjime, Lietuvos Nepriklausomybės 20-čio proga jis buvo amnestuotas su sąlyga, kad išvyks gyventi į užsienį. Kol buvo tvarkomi dokumentai išvykti, jis dar dvi savaites gyveno Zarasuose. Iš čia išvyko į Prancūziją. Kalbėtoja siūlė, kad būtina įamžinti šio tarpukario laikų veikėjo atminimą ir Zarasuose.

Knygos sudarytojai sudėtingiau buvo rašyti tarybinio laikotarpio apžvalgas, nes trūko informacijos ir būtų kur kas ilgiau užtrukęs knygos parengimas. Rajono Savivaldybės administracijos skyriaus vedėja Audronė Sažinienė pateikė savivaldybės archyvuose rastą ilgametės savivaldybės darbuotojos Veronikos Pučinskienės rašytą metraštį. Knygoje ir šis laikotarpis yra išsamiai nušviestas.

Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas su knygos sudarytoja

Įdomiai aprašomas laikas, kai Zaraso ežero Didžioji sala buvo sujungta su krantu. Šį sumanymą 1958 m. įgyvendino buvęs Zarasų rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Vasilijus Dorofejevas. Jis ir subrandino idėją, kaip visus šventinius renginius perkelti į nuostabaus grožio kampelį – salą. Iki tol rajono šventės vyko Magučių stadione, kur buvo nepatogu ir dalyviams, ir žiūrovams.

Renginio vedėjas Vasilijus Trusovas priminė, kad Zarasų krašto istorijai L. Raubiškienė daug padarė. Sumanios ir darbščios kraštotyrininkės dėka išėjo knygos „Zarasai laiko vilnyse“, „Zarasų savivalda Nepriklausomybės laikotarpiu“, „Pašauktas mylėti artimą“ ir kitos. Laimos darbštumas, kruopštus darbas archyvuose, nuoširdus bendravimas su tos istorijos liudytojais padėjo visada užčiuopti labai daug įdomių anuomet vyravusių politinių pažiūrų, visuomeninės veiklos ir minties dokumentinio liudijimo pėdsakų.

Vakaro vedėjas, muziejininkas Vasilijus Trusovas su knygos sudarytoja

Į knygos pristatymą atvyko ir Lietuvos Respublikos Seimo narys Juozas Olekas. Jis daug gerų žodžių pasakė L. Raubiškienei, visiems kraštotyros entuziastams už tokią gražią dovaną Zarasų kraštui ir jo žmonėms. Čia tikras žinių lobynas apie tokį unikalų gamtos kampelį ir jo valdžią ir žmones. Daug faktų, prisiminimų, nuotraukų. Pasigedau, juokaudamas kalbėjo Seimo narys, tik vienos nuotraukos. Nėra čia ligoninės nuotraukos. Ši ligoninė pastatyta žmonių gerovei, retas kraštas turi tokią modernią, tokią gražią ligoninę. Tuo pasigirti knygoje tikrai vertėtų. Meras Nikolajus Gusevas pasidžiaugė, kad knygoje lyg istoriniame kaleidoskope nušviečiama visų laikų problematika, pateikti faktai, kurie džiugino ir slėgė mūsų visuomenę, pateikiami geriausi Zarasų krašto istorinių, kultūrinių tradicinių vertybių išsaugojimo ir naujų iniciatyvų puoselėjimo pavyzdžiai. Dar vienas gražus žodinis paminklas Zarasų kraštui. Knygos pristatymo metu kalbėjo rajono Savivaldybės administracijos direktorius Benjaminas Sakalauskas, jis prisiminė metus, kai teko Zarasuose dirbti pirmuoju meru. „Visi mes tada buvome ne tik jauni, bet kupini ryžto, neišpasakyto entuziazmo ir idealizmo. Ne viską įmanoma buvo įgyvendinti, bet mūsų pastangos buvo nuoširdžios“, – kalbėjo Benjaminas Sakalauskas. Daug gražių padėkos žodžių knygos sudarytojai pasakė ir rajono Savivaldybės mero pavaduotojas Arnoldas Abramavičius, Atkuriamojo Seimo narys Petras Papovas, rajono tarybos nariai Nijolė Guobienė, Virgilijus Smalskis, Vietos veiklos grupės pirmininkas Arvydas Veikšra ir kiti šio gražaus renginio dalyviai. L. Raubiškienė, nepriimdama laurų vien sau, padėkojo visiems talkininkams, aktyviems Zarasų krašto kraštotyrininkams, visiems tiems, kurie padėjo rinkti, kaupti įvairiuose šaltiniuose išsibarsčiusią istorinę informaciją ir išleisti knygą. Sudarytoja patikino, kad šioje srityje yra dar daug darbų, kuriuos ir teks padaryti ateityje kraštotyrinio darbo entuziastams.

The post Zarasų krašto savivalda šimtmečio tėkmėje appeared first on Voruta.

www.voruta.lt

2019 m. kovo 20 d. 14.00 val. (LT laiku) Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyks istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ / „Jotvingių kraštas“ pristatymas.

PROGRAMA

Įžangos žodis   

LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Vaidutis Kučinskas

Pranešimai       

• „Jotvingių genomo šaknų beieškant“, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dr. Alina Urnikytė
• „Lenkijos lietuvių šnektos: jų kaita ir išskirtinumas“, Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro mokslo darbuotoja dr. Vilija Ragaišienė

Diskusijos     

LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas akad. Domas Kaunas, metraščio „Terra Jatwezenorum“ vyr. redaktorius Sigitas Birgelis, Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas, „Terra Jatwezenorum“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas Kęstutis Subačius, Varšuvos universiteto Baltistikos skyriaus dėstytoja dr. Nijolė Birgelienė, Lietuvos istorijos instituto darbuotojas dr. Algimantas Katilius, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktorius Gintaras Songaila

Punsko lietuvių kultūros namų kapelos „Klumpė“ koncertas

Renginį veda – akad. Vaidutis Kučinskas ir akad. Domas Kaunas

Renginio metu bus minimas Punsko „Aušros“ leidyklos 25-metis, veiks leidinių paroda, bus galima nusipirkti arba užsiprenumeruoti metraštį „Jotvingių kraštas“.

LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS BIOLOGIJOS, MEDICINOS IR GEOMOKSLŲ SKYRIUS

LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS HUMANITARINIŲ IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ SKYRIUS

LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS SKYRIUS MOKSLININKŲ RŪMAI

The post „Terra Jatwezenorum“ pristatymas Lietuvos mokslų akademijoje appeared first on Voruta.

Rengėjų nuotr.

www.voruta.lt

Kovo 11 d., pirmadienį, 16.00 val. Vilniuje, vyks kasmetinės, jau tradicija tapusios Kovo 11-osios patriotinės eitynės,  skirtos pažymėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Šiemet pagrindinis eitynių šūkis – „Sugrąžinsim Vytį Vilniui!“.

Eitynių dalyviai kviečiame rinktis Katedros aikštėje prie paminklo Vilniaus įkūrėjui Lietuvos Karaliui Gediminui nuo 15.45 val. Eitynės Gedimino prospektu pajudės 16.30 val., o 17.00 val. Lukiškių aikštėje prasidės mitingas „Sugrąžinsim Vytį Vilniui!“.

Eitiynių renginį Vilniaus miesto savivaldybėje eitynėms pateikė ir suderino Vytautas Stepas, šių eitynių vienas iš pradininkų, Jonas Burokas, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos garbės pirmininkas ir Sakalas Gorodeckis, Užupio Respublikos premjeras, Vilniaus bendruomenių asociacijos pirmininkas, Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos (LTRS) pirmininkas.

„Žygiavome ir žygiuosime patriotinėse kartu su jaunimu pagerbdami laisvės kovotojų auką, atkuriant Lietuvos valstybę. Širdis džiaugiasi, matant, kad mūsų vėliavas perima tvirtos jaunimo rankos, gindamos mūsų bendrus tautos idealus bei vertybes: Vytį ir lietuvių kalbą“ –  užtikrina Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos garbės pirmininkas Jonas Burokas.

„Šių metų eitynėse akcentuojame valstybės simbolio, Vyties, įtvirtinimo Vilniuje, istorinėje Lietuvos sostinėje, svarbą.  Negerbiant valstybės simbolių bei keliant abejones dėl jo reikalingumo įamžinimo, nusikalstamai yra kuriama abejonių savo valstybe erdvė. Siekiame, kad dabartiniai ir būsimi valstybės vyrai nestokotų ryžto priimti sprendimus valstybingumo įtvirtinimo, o ne simbolių paniekinimo dvasioje. Džiaugiamės, kad šiemet į Kovo 11-osios eitynes įsijungė ir Sąjūdžio pradininko Arvydo Juozaičio telkiamas visuomeninis sambūris „Lietuva yra čia“. Esame dėkingi visiems geros valios Lietuvos žmonėms, remiantiems pamatines nepriklausomos valstybės ir  tautos suverenumo vertybes bei dalyvaujantiems tradicinėse Kovo 11-osios patriotinėse eitynėse. Matydami, kad stiprėjant vienybei stiprėja ir skaldytojiškų jėgų pastangos kviečiame visus, kuriems brangi Tėvynė, Tauta ir Kovo 11-osios idealai, nepasiduoti skaldytojų įtekmei ir nepriklausomai nuo politinių orientacijų ar partinių skirtumų dalyvauti Kovo 11-osios patriotinėse eitynėse, prasidėsiančiose nuo 16.00 val.“ – sakė vienas iš eitynių rengėjų Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis.

Jau tradicinėmis tapusių patriotinių Kovo 11-osios eitynių ištakų reikia ieškoti jaunimo nepatenkinto Kovo 11-osios oficioziniais renginiais spontaniškose 2000-ųjų metų akcijose. Būtent tuomet Lietuvos Respublikos teisėsaugos tarnybų suskaičiuoti 46 asmenys su patriotinėmis dainomis pražygiavo Vilniaus Senamiesčio gatvėmis. 2001 m. šie ir kiti jaunuoliai vėl išėjo į Gedimino prospektą ir nuo to laiko tai tapo nepertraukiama gyvybinga tradicija.

Iki 2008 metų Vilniaus, Lietuvos sostinės, valdžia Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventės viešai nešvęsdavo ir gatvės būdavo tuščios, o žmones praleisdavo gautą laisvadienį kaip kas išmanė. Ne vienerius metus eitynių dalyviai buvo ir yra persekiojami už savo patriotinių jausmų pareiškimą viešumoje. Įsibaiminę statutinių Lietuvos valstybės tarnybų vadovai šalindavo savo kolegas iš savo gretų už dalyvavimą Kovo 11-osios eitynėse, be jokių formalių administracinių nuobaudų. Tik 2009 metais pirmą kartą buvo išduotas suderinimas („leidimas“) Kovo 11-osios eitynėms, suteikiantis galimybę pasinaudoti Lietuvos piliečių konstitucine teise. Tačiau tai nereiškė, kad baigėsi šių eitynių idėjų ir jos dalyvių demonizavimas. Kilusi jaunimo patriotinių jausmų banga privertė Lietuvos valdžią ir politikus, įsitikinusius patriotizmo monopolio turėjimu, atsibusti ir rengti šventes viešumoje, kurios pradėjo žadinti ir versti žmones, kokių pažiūrų ir net orientacijų jie bebūtų, Kovo 11-ąją švęsti viešai.

Jaunimui bręstant ir jungiantis įvairių patriotinių nuostatų žmonėms, jos kito ir plėtėsi, tačiau išlaikė savo pagrindinę idėja – Lietuva yra vieninteliai pasaulyje lietuvių tautos namai.

Aktuali renginio informacija:

https://www.facebook.com/events/1067718613430790/

The post Kovo 11-osios Patriotinėse eitynėse bus reikalaujama Vilniui sugrąžinti Vytį appeared first on Voruta.

Autorės nuotraukos

Parengė Inesa DUMBRAVIENĖ, Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene, www.voruta.lt

Kovo 8 d. vakarą kviestinių svečių publika rinkosi į premjerą Zarasų viešojoje bibliotekoje. Režisierės Gražinos Karlaitės režisuota komedija „Girti“, pastatyta pagal pasaulyje pripažinto rusų dramaturgo Ivano Vyrypajevo pjesę, buvo vienas labiausiai laukiamų ir intriguojančių spektaklių Zarasuose.

Ivanas Vyrypajevas (1974) – rusų dramaturgas, aktorius, „Praktikos“ teatro vadovas, vienas iš inovatyviausių ir svarbiausių šiuolaikinės dramos figūrų teatriniame Rusijos gyvenime. Pasaulyje išgarsėjo pjesėmis „Deguonis“ (2002), „Būtis Nr.2“ (2004), „Liepa“ (2006), filmais „Euforija“ (2006), „Deguonis“ (2009).

Paskutinė ir naujausia I. Vyrypajevo pjesė „Girti“ (2012) buvo parašyta Diuseldorfo Schauspielhaus teatro užsakymu. Keturiolika šios pjesės veikėjų atspindi nedidelę visuomenės dalį: tarptautinio kino festivalio direktorius Markas (Vytautas Eidėjus), modelis Laura (Svetlana Veikšrienė), modelio draugė Magda (Roma Pieviškytė-Novičenko), Magdos vyras Lourensas (Ugnius Meškas), vadybininkai Rudolfas (Lukas Osmanas Sagadinas), Maksas (Olegas Konošovas), Matijas (Viktoras Bobkovas), bankininkai Gustavas (Arvydas Veikšra) ir Karlas (Arvydas Steponavičius), bankininkų žmonos Lora (Aušra Lamanauskienė) ir Linda (Nijolė Ragauskienė), kunigo brolis Gabrielis (Deividas Umbrasas), prostitutė (Aleksandra Pulokienė) ir paprasta graži mergina Marta (Loreta Leonovienė).

Veiksmas vyksta vieną naktį, kurią visi personažai be saiko vartoja stipriuosius alkoholinius gėrimus. Tačiau šis spektaklis ne apie alkoholizmą. Girtumas kaip būtina žmogiškojo atsivėrimo ir atpirkimo sąlyga, būsena, kurios metu personažai priversti nusiimti kaukes, apsinuoginti vieni prieš kitus bei prieš žiūrovą. Prisipažinti savo nuodėmes, pasakyti kas slegia ir dėl ko skauda širdis, gyvenant šiandieninėje visuomenėje.

Dramaturgas I. Vyrypajevas spaudai yra sakęs, kad tai religingiausia jo pjesė, nes „Girtuose“ apstu nuorodų į Šventąjį Raštą. Vienas iš veikėjų komedijoje dažnai kartoja, kad „Dievas kalbasi su žmonėmis per girtuosius“.

Žiūrovų žavesį ir gilias emocijas kėlė aktorių tiksli vaidyba, gebėjimas vienodai perteikti vidinę ir išorinę girtumo būseną, kuriami ryškūs, komiški, vietomis groteskiški girtųjų charakteriai, nekoordinuoti judesiai, nuolatiniai griuvinėjimai.

Gili autoriaus ir režisierės paslėpta mintis apie gyvenimiškas situacijas privertė susimąstyti ne vieną žiūrovą. Profesionaliai pastatytą spektaklį lydėjo garsios ovacijos, režisierė ir aktoriai buvo apdovanoti šiltais apkabinimais, šypsenomis ir gėlių jūra.

Kviečiame apsilankyti bibliotekos fotogalerijoje ir pamatyti daugiau užfiksuotų akimirkų.

The post Vieno labiausiai intriguojančių spektaklių Zarasuose premjera appeared first on Voruta.

www.voruta.lt

Kovo 18 d., pirmadienį, 9 val. Konstitucijos salėje (Seimo I r.) vyks konferencija „Paveldosaugos sąjūdis 1989–2019 m.“, skirta Lietuvos kultūros paveldo globos tarybos sukūrimo 30-osioms metinėms paminėti. Organizatoriai – Seimo Kultūros komitetas ir asociacija „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“.

Šiuo renginiu bus paminėta Lietuvos kelyje iš okupacijos į laisvę neabejotinai svarbi data – sukanka trisdešimt metų Sąjūdžio įsteigtai Lietuvos kultūros paveldo globos tarybai, kuriai vadovavo Romualdas Ozolas ir kuri tapo pirmąja organizacija, sugrąžinusia visuomenės įtaką kultūros paveldo likimui.

Konferencijos organizatoriai kviečia dalyvauti renginyje ir pasikalbėti apie kultūros palikimą, kaip mūsų Laisvės ištakas, įvertinti per praėjusį laiką nuveiktus svarbius darbus ir aptarti problemas, dėl kurių ir šiandien kyla grėsmė tokioms išskirtinėms kultūros paveldo vertybėms, kaip Vilniaus Misionierių ir Lukiškių dominikonų vienuolynų ansambliai, Eduardo Fransua Andrė parkai, Trakų senamiestis, Kulautuvos kapinynas ir daugeliui kitų.

Registracija į renginį el. p. kultkt@lrs.lt arba telefonu (8 5) 239 6854 iki kovo 14 d. 17 val.

The post Lietuvos kultūros paveldo globos tarybos sukūrimo 30-osioms metinėms paminėti rengiama konferencija „Paveldosaugos sąjūdis 1989–2019 m.“ appeared first on Voruta.

www.voruta.lt

Su aktyviu Pagėgių krašto švietimo įstaigų mokinių dalyvavimu ir jaunatviška energija baigėsi renginių savaitė, skirta 29-osioms Lietuvos Nepriklausomybės metinėms paminėti.

                      Stoniškių, Piktupėnų, Natkiškių Zosės Petraitienės pagrindinių mokyklų, Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos, Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos moksleiviai bei LKD Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės Pagėgių jaunieji šauliai (vad. Alvydas Mikašauskas) dalyvavo pirmąjame jaunimo pėsčiųjų žygyje „Einu kartu su Laisve“. Žygio dalyviai, lydimi savo mokytojų, atėjo pėsčiomis iki paminklinio akmens, skirto šauliams savanoriams atminti. Gausus būrys jaunųjų šaulių atliko pasižadėjimą, buvo pasodintas pirmasis ąžuoliukas būsimoje ąžuolų alėjoje. Nuaidėjo trys šūvių salvės – Už Lietuvą, už Mąžąją Lietuvą, už Pagėgius, kurias iššovė LDK Kęstučio mechanizuoto pėstininkų bataliono kariūnai.

                      Kovo 11 dieną šventinis renginys „Laisvės įkvėpti“ prasidėjo vaizdo įrašu, kuriame darželinukai bei suaugusieji išsakė savo mintis, kaip jie supranta Laisvę ir Nepriklausomybę.

Pagėgių savivaldybės mero Virginijaus Komskio iniciatyva jau 4 metus iš eilės buvo apdovanoti Pagėgių krašto ūkininkai, sportininkai bei kitų profesijų atstovai, regioniniuose, respublikiniuose bei tarptautiniuose konkursuose pelnę įvairius apdovanojimus.

2018 m. konkurso „Metų ūkis“ pirmos vietos nugalėtojais tapo ir buvo padovanoti Nida ir Arūnas Bušniauskai, gyvenantys Natkiškių kaime.

2018 m. konkurso „Metų ūkis“ antros vietos nugalėtojais tapo ir buvo apdovanoti Reda ir Gintautas Šepučiai, gyvenantys Panemunėje.

                      2018 m. konkurso „Metų ūkis“ trečiosios vietos nugalėtojais tapo ir buvo apdovanoti Vytautas ir Raminta Mišeikiai iš Šilgalių kaimo.

Šiemet pirmą kartą parodos AgroBalt 2018 lankytojai rinko 5 gražiausius parodos gyvūnus, kurie paskutiniąją dieną buvo apdovanoti parodos „AgroBalt 2018“ aukso medaliais. Tai padaryti buvo nelengva, nes rinkimuose dalyvavo net 94 veisliniai ūkiniai gyvūnai, o garduose pristatomi daugiau nei 30 skirtingų gyvulių veislių rūšių veisliniai gyvūnai. Gražiausiu tarp arklių ir ponių tapo Vytauto Ališkevičiaus užaugintas Lietuvos sunkiųjų eržilas, vardu Baikeris ir už garbingą apdovanojimą buvo apdovanotas  ūkininkas Vytautas Ališkevičius iš Mažaičių kaimo.

                 Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos anglų kalbos vyresnioji mokytoja Ona Mikašauskienė buvo apdovanota už nuoširdų pedagoginį darbą, puikų mokinių paruošimą zoniniams, respublikiniams ir tarptautiniams konkursams ir gimnazijos vardo garsinimą.

Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos matematikos mokytoja Asta Ramonienė buvo apdovanota už nuoširdų pedagoginį darbą, puikų mokinių paruošimą zoniniams, respublikiniams konkursams ir inovatyvių technologijų propagavimą ir diegimą ugdymo procese.

Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos kūno kultūros mokytoja metodininkė Svetlana Musvydienė buvo padovanota už nuoširdų pedagoginį darbą, puikų mokinių paruošimą zoniniams, respublikiniams ir tarptautiniams konkursams ir gimnazijos vardo garsinimą.

Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazija (direktorė Rima Auštrienė) buvo apdovanota, tapus respublikinio konkurso nugalėtoja „Mokyklų edukacinių erdvių kūrimas-2018“.

Pagėgių meno ir sporto mokyklos treneris Antanas Merkevičius buvo apdovanotas už X tarptautiniame nacionalinių imtynių čempionate Rygoje iškovotus Ej Dar ir Sunna imtynių čempionų titulus.

                      Pagėgių k.c. vyresniojo amžiaus žmonių liaudiškų šokių grupės „ Marguva“ vadovė Gražina Paliokienė buvo apdovanota už kolektyvo laimėtą Didįjį Grand Prix tarpautiniame šokių konkurse „Internacional dance festival Croatia“.

Pagėgių k.c. moterų šokių kolektyvo „Harmonija“ vadovė Gražina Paliokienė buvo apdovanota už kolektyvo laimėtą 2 vietą tarptautiniame šokių konkurse „Internacional dance festival Croatia“.

                      Šventinį koncertą vainikavo nuotaikingas Pagėgių savivaldybės meno mėgėjų kolektyvų koncertas.

                      … Kai dainuoja žmonės, šoka ir linksminasi,  suprantame – tai Lietuva…

                                                           Pagėgių savivaldybės kultūros centro informacija

The post Kur tik pažvelgsi – viskas mano – viskas Lietuva… appeared first on Voruta.

www.voruta.lt

2019 m. kovo 15 dieną (penktadienį) kviečiame kartu paminėti „Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto“ 40 metų jubiliejų Vilniuje.

„Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą“ 1978 m. lapkričio 13 d. įsteigė kunigai Jonas Kauneckas, Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkevičius, Vincentas Vėlavičius ir Juozas Zdebskis.

The post Kviečiame kartu paminėti „Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto“ 40 metų jubiliejų appeared first on Voruta.

www.voruta.lt

Atmintyje dar neišblėso praėjusią vasarą tūkstančių balsais skambėjusios, puoselėti pagarbą tėvynei, jos praeičiai ir žmonėms kvietusios dainų šventės „Vardan tos…“ garsai, o jos rengėjai jau pradeda ruoštis kitai Dainų šventei ir skelbia konkursą 2022 m. Lietuvos dainų šventės Ansamblių vakaro, Dainų ir Šokių dienų, pučiamųjų instrumentų orkestrų koncerto programoms ir scenarijui sukurti.

Lietuvos dainų šventės yra ne tik savo apimtimi, dalyvių ir žiūrovų skaičiumi didžiausias šalies renginys, bet ir unikali šventė, palaikanti tradicijas, užmezganti kartų dialogą. Šioje visą savaitę trunkančioje šventėje dalyvauja įvairiausio amžiaus žmones buriantys kolektyvai. Dainų šventės dalyvių geografija neapsiriboja vien Lietuva. Kasmet renginyje dalyvauja šimtai kolektyvų iš įvairių pasaulio šalių, kuriose gyvenantys lietuviai puoselėja mūsų tautos tradicijas.

Konkursu siekiama sukurti prasmingą, tradicijas ir modernias išraiškos priemones susiejantį, bendra idėja ir režisūriniu sprendimu grindžiamą meninį renginį, į šventės kūrimo procesą įtraukiant kūrybiškiausias profesionalių Lietuvos menininkų ir kūrėjų pajėgas.

Visos šventės programos turi atliepti 2022 m. Dainų šventės koncepciją, pabrėžiančią, kad esame veržlūs, gyvybingi, modernūs ir drauge vieninteliai tokie pasaulyje – ilgaamžė kultūros savastį išsaugojusi tauta, į antrą šimtmetį žengianti atsikūrusi valstybė. Programose taip pat turi atsispindėti svarbiausios dainų švenčių tradicijos nuostatos – puoselėti istorinę atmintį, kultūros tradicijas, ugdyti pilietiškumą.

Išsamiau su konkurso sąlygomis galima susipažinti Lietuvos nacionalinio kultūros centro interneto svetainėje www.lnkc.lt.

Kas ketverius metus rengiama Dainų šventė įtraukta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Telefonas pasiterauti: (8 5) 261 1190

The post Skelbiamas konkursas 2022 m. Lietuvos dainų šventės programoms ir scenarijui sukurti appeared first on Voruta.

www.voruta.lt

Klaipėdos žydų bendruomenė ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kovo 24 d. (sekmadienį) 15 val. kviečia miestiečius į konferenciją „1939 m. Klaipėdos krašto aneksija ir pasekmės“. Ji vyks Klaipėdos piliavietėje, šiaurinės kurtinos salėje (Priešpilio g. 2). Įėjimas nemokamas.

Programa:

1. dr. Šarūnas Liekis (VDU) „Klaipėdos krašto praradimo politinės priežastys ir aplinkybės“
2. Hektoras Vitkus (BRIAI) „Apie Klaipėdos žydų padėtį Klaipėdos krašto anšliuso laikotarpiu“
3. dr. Ruth Leiserowitz (Berlyno Humboldto universitetas) „Žydų pabėgimas iš Klaipėdos 1939 metais“
4. dr. Arūnas Baublys (KU) „Lietuvių tarnautojų likimai Klaipėdoje po 1939 m. Raudonojo kryžiaus ligoninės atvejis“
5. dr. Julius Žukas (KU) „1939 m. kovo 23 d. pasekmės Klaipėdos krašto ekonomikai“

1939 m. kovo 22 dienos laikraščio „Vakarai“ antraštė skelbė: „Vokietijos reikalavimas priimtas“. Lietuvos vyriausybė sutiko dėl Klaipėdos krašto atskyrimo nuo Lietuvos ir prijungimo prie Vokietijos. Tą dieną Vokietijos kariuomenės padaliniai įžengė į kraštą. Adolfas Hitleris, sėdęs į šarvuotą karo laivą „Deutschland“ Svinemiundėje, pasuko link Klaipėdos. Šiame laive kovo 23 d. 1 val. 30 min., gavęs užsienio reikalų ministro von Ribbentropo telegramą, jis pasirašė Klaipėdos krašto prijungimo prie Vokietijos įsakymą. Klaipėdoje iš teatro balkono Hitleris pasakė kalbą, kuria pasveikino krašto gyventojus sugrįžus į Reichą.

1939 m. kovo 22 d. prie Žydų tautinio banko ir Žydų susivienijimo draugijos Turgaus gatvėje. Nuotrauka iš Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos AdM archyvo

Apie Hitlerio kalbą iš teatro balkono žino daugelis, tačiau kas iš tikrųjų tuo metu vyko Klaipėdos krašte ir Europoje, kokie buvo žydų, lietuvių ir kitų tautybių žmonių migracijos keliai, kokios pasekmės ištiko Lietuvą po Klaipėdos krašto aneksijos… tai klausimai, į kuriuos atsakys istorikai mokslininkai prof. dr. Ruth Leiserowitz, prof. dr. Šarūnas Liekis, dr. Hektoras Vitkus, dr. Julius Žukas ir dr. Arūnas Baublys.

Renginio organizatorius – Klaipėdos žydų bendruomenė

Renginio partneris – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

Informaciniai partneriai: dienraščiai „Klaipėda“ ir „Vakarų ekspresas“, radijo stotis „Laluna“

Kviečiame dalyvauti!

Odeta Blagnytė, muziejininkė vadybininkė

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

The post 80 metų nuo Klaipėdos krašto aneksijos appeared first on Voruta.